Popiežiaus Pranciškaus kelionė Lenkijoje

Šv. Mišių aukojimas prie Čenstakavos šventovės

Įvairių tautybių ir skirtingo amžiaus pamaldų dalyviai

Susikaupimas maldoje Čenstakavos šventovėje prie stebuklingo Dievo Motinos paveikslo

Žengimas pro Aušvico mirties lagerio–memorialo vartus

Pasaulio jaunimo dienų dalyvių maldos vigilija Krokuvoje

Pasaulio jaunimo dienų dalyviai iš Panamos džiaugėsi, kad kitas susitikimas 2019 metais įvyks jų šalyje

Liepos 27–31 dienomis popiežius Pranciškus lankėsi Lenkijoje. Tai buvo penkioliktoji jo apaštališkoji kelionė. Popiežius Pranciškus iš Romos atskrido į Krokuvą. Pagrindinis Šventojo Tėvo kelionės tikslas – susitikti su viso pasaulio jaunimu, susirinkusiu į Pasaulio jaunimo dienas Krokuvoje. Keturi pagrindiniai jo susitikimai su jaunimu įvyko Kryžiaus kelio apmąstymų metu, vigilijos šventėje ir baigiamosiose šv. Mišiose liepos 31-osios, sekmadienio, rytą. Be to, Popiežius lankėsi Čenstakavos šventovėje, buvusioje Aušvico koncentracijos stovykloje, Universitetinėje pediatrijos ligoninėje Krokuvoje ir Dievo gailestingumo šventovėje Lagievnikuose.

„Šv. Jono Pauliaus II“ tarptautiniame Krokuvos Balice oro uoste liepos 27-ąją Šventąjį Tėvą pasitiko Lenkijos prezidentas Andžejus (Andrzej) Duda su žmona, Krokuvos arkivyskupas Stanislavas Dzivišas (Stanislaw Dziwisz) ir du vaikučiai. Iš oro uosto popiežius nuvažiavo į Vavelį, į buvusią Lenkijos karalių pilį, kurios kieme įvyko jo oficialus susitikimas su Lenkijos valdžios ir pilietinės visuomenės atstovais ir diplomatiniu korpusu – iš viso dalyvavo apie 800 žmonių. „Pirmą kartą lankausi Vidurio Rytų Europoje, džiaugiuosi pradėdamas nuo Lenkijos, tarp kurios nepamirštamų vaikų buvo Jonas Paulius II, Pasaulio Jaunimo dienų idėjos pradininkas“, – sakė popiežius Pranciškus. „Mane visuomet žavėjo gyvas istorijos jausmas, kurį turėjo Jonas Paulius II. Kai kalbėdavo apie tautas, jis pradėdavo nuo jų istorijos, paminėdamas jų žmogiškuosius ir dvasinius lobius“, – sakė popiežius Pranciškus. Tautinei bendruomenei labai svarbu suvokti savo tapatybę, kuri remiasi žmogiškuoju, socialiniu, politiniu, ekonominiu, religiniu paveldu. Popiežius priminė, kad valstybė, Bažnyčia ir visuomenė turi lydėti ir konkrečiai padėti visiems, kurie yra atsidūrę sunkiose situacijose, kad vaikas niekada nesijaustų kaip našta, o kaip dovana, kad nebūtų apleistų, pažeidžiamų ir vargstančių šeimų.

Iš Vavelio pilies Šventasis Tėvas nuvyko į Krokuvos katedrą susitikti su Lenkijos vyskupais ordinarais, augziliarais ir emeritais – jų iš viso apie 130. Apie valandą trukęs Šventojo Tėvo pokalbis su Lenkijos vyskupais vyko už uždarų durų. Popiežius Pranciškus nesakė iš anksto parengtos kalbos, bet spontaniškai atsakė į vyskupų klausimus. Vatikane paskelbtame pokalbio tekste rašoma, kad susitikimo su vyskupais metu Popiežiaus visų pirma buvo klausiama, kokių priemonių Bažnyčia turėtų imtis, koks turėtų būti sielovados stilius, kad būtų galima sėkmingai atsispirti sekuliarizacijai. Juk dabartinis pasaulis labai nukrikščionėjęs, smarkiai sekuliarizuotas. Sakoma, kad sekuliarizacija labai smarki, tačiau matomos ir naujos religingumo apraiškos, jis vėl atgyja. „Aš manau, – sakė popiežius Pranciškus, – kad šiame labai sekuliarizuotame pasaulyje mums gresia ir kitas pavojus – gnostinis dvasingumas. Dabartinė sekuliarizacija sudaro sąlygas jo augimui. Atsiminkime, kad tai buvo pirmoji erezija Bažnyčios istorijoje – subjektyvus dvasingumas be Kristaus. Manau, kad rimčiausia sekuliarizacijos atnešta problema yra Kristaus pašalinimas. Žmogus meldžiasi, jo jausmai gilūs, bet nieko daugiau. Tai ir yra gnosticizmas. Kaip mums, ganytojams, į tai reaguoti? Ką daryti? Reikia būti arčiau žmonių“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.

Antrąją kelionės Lenkijoje dieną, liepos 28-ąją, popiežius Pranciškus aplankė garsiąją Čenstakavos Švč. Mergelės Marijos šventovę, esančią už keliasdešimties kilometrų į šiaurės vakarus nuo Krokuvos, ir aukojo šv. Mišias, skirtas šiemet minimai 1050 metų Lenkijos krikšto sukakčiai. Pakeliui į Čenstakavą popiežius užsuko į Švč. Mergelės Marijos Paaukojimo kongregacijos vienuolyną Krokuvos senamiesty, valandėlę privačiai pabendravo su seserimis. Čenstakavos šventovė ir tėvų paulinų vienuolynas yra vienas svarbiausių katalikybės Lenkijoje židinių. Įkurtas XIV amžiuje, vienuolynas išgarsėjo XVII amžiuje, kuomet buvo paverstas tvirtove ir narsiai atlaikė tuo metu Abiejų Tautų Respubliką užplūdusių švedų apgultį. Tačiau labiausiai Čenstakavos vienuolyną garsina Švč. Mergelės Marijos ikona ir nuo seno šioje vietoje labai gyva pamaldumo Dievo Motinai tradicija. Čenstakavos šventovėje popiežius Pranciškus pirmiausia aplankė Marijos koplyčią, pasimeldė priešais ikoną, pasirašė svečių knygoje. Popiežiaus vadovautų šv. Mišių altorius buvo įrengtas šventovės terasoje, kurios apačioje, erdvioje pievoje prie vienuolyno sienų ir į ją vedančiame pagrindiniame Čenstakavos miesto bulvare, susibūrė pusė milijono maldininkų. Šventasis Tėvas Mišių liturgijos tekstus skaitė lotynų kalba; Mišių dalyviai atsakinėjo lenkiškai; homiliją popiežius sakė italų kalba.

Vakare popiežius Pranciškus užbaigė pirmąją apaštališkosios kelionės Lenkijoje dieną palaiminimu jaunimui, kurį suteikė iš Krokuvos arkivyskupo rūmų balkono. Į Blonios parką, esantį vakarinėje Krokuvos miesto dalyje, nelabai toli nuo centro, susitikti su šimtais tūkstančių Pasaulio jaunimo dienų dalyvių popiežius Pranciškus atvyko tramvajumi, kuriuo kartu su juo atkeliavo ir keliolika neįgalių jaunuolių. Priešais Popiežių praėjo jaunimo atstovai su 178 pasaulio valstybių vėliavomis. „Pagaliau susitinkame!“ – kreipėsi popiežius Pranciškus į 31-ųjų Pasaulio jaunimo dienų dalyvius, jiems sakytoje kalboje visų pirma paminėdamas šių pasaulio jaunimo susitikimų pradininką ir buvusį Krokuvos arkivyskupijos ganytoją šv. Joną Paulių II. Popiežius sakė, kad jam skauda širdį, kai mato jaunus žmones, kurie atrodo taip, tarsi būtų ne laiku pasenę. Jam kelia susirūpinimą tie jauni žmonės, kurie bijo rizikos, kurie net nepabandę, pasiduoda. Jų veiduose – liūdesys, tarsi gyvenimas jiems būtų visiškai bevertis. Tai – nuobodžiaujantis ir dėl to nuobodus jaunimas. Šventasis Tėvas, sugrįžęs iš Blonios parko į Krokuvos arkivyskupijos rūmus, netrukus pasirodė balkone virš aikštės, kurioje tarp daugelio žmonių atkreipė dėmesį į jaunas poras, jaunus sutuoktinius ir pasakė kalbą, kreipdamasis būtent į juos, į sutuoktinius ir santuokai besiruošiantį jaunimą. „Santuoka yra kažkas gražaus, puikaus, o tai reiškia, kad reikia rūpestingumo, nes ji sudaroma amžiams“, – sakė Popiežius ir pakvietė įsidėmėti jo pasiūlytus tris žodžius, kad šeima klestėtų ir įveiktų visas kliūtis: „Prašau!“, „Ačiū!“, „Atleisk!“

Liepos 29-osios rytą popiežius Pranciškus aplankė Aušvicą – Antrojo pasaulinio karo metais nacistų režimo įkurtą mirties stovyklą, kurioje buvo nužudyta daugiau kaip milijonas žmonių, daugiausia žydų. Pietinės Lenkijos Osvencimo mieste, netoli Krokuvos, vokiečiai buvo įkūrę kelias stovyklas, kuriose laikomi kaliniai iš pradžių buvo naudojami kaip nemokama darbo jėga apylinkėse įkurtoms įmonėms. Tragiškai išgarsėjo dvi Osvencimo stovyklos – Aušvico ir Birkenau, tapusios vokiečių okupuotų šalių visuomenės elito internavimo ir mirties nuosprendžių vykdymo, o vėliau žydų tautybės žmonių masinio žudymo vieta. Popiežius Pranciškus aplankė abi stovyklas. Pirmojoje, esančioje Osvencimo mieste, Šventasis Tėvas užėjo į bloko nr. 11 celę, kurioje 1941 m. rugpjūčio 14 d. buvo nužudytas už kitą kalinį gyvybę paaukojęs pranciškonas šv. Maksimilijonas Kolbė. Birkenau stovykloje, esančioje už miesto ribų, Popiežius tyliai meldėsi prie paminklo nužudytiesiems atminti, pastatyto prie dujų kamerų griuvėsių. Čia kartu su šimtais tūkstančių nekaltųjų 1942 m. rugpjūčio 9 d. mirė Kryžiaus Teresė Benedikta Edita Štain. Popiežiaus vizito Aušvico stovyklose metu nebuvo sakomos kalbos. Nužudytųjų atminimą popiežius Pranciškus pagerbė tyla ir malda. Vieninteliai Popiežiaus vizito metu garsiai skambėję žodžiai buvo hebrajiškai giedama ir lenkiškai kalbama 130-oji psalmė – „Iš nevilties gelmių šaukiuosi tavęs, Viešpatie! Viešpatie, išgirsk mano balsą!“ Aušvico memorialo svečių knygoje popiežius Pranciškus parašė: „Viešpatie, būk gailestingas savo tautai; atleisk už tiek daug žiaurumo“. Popiežiui lankantis Aušvice, lagerio teritorijoje buvo keli šimtai žmonių – buvusių kalinių, Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėjusių Pasaulio tautų teisuolių ir jų artimųjų. Su kai kuriais iš jų popiežius Pranciškus trumpai privačiai pasikalbėjo.

Popiežius lankė ir vaikų ligoninę. „Man visad kyla klausimas: „Kodėl kenčia vaikai“. Tai – paslaptis, nėra atsakymų į tokius klausimus. Nenoriu jūsų nuliūdinti, tačiau turiu pasakyti tiesą. Žiaurumas nesibaigė Aušvice: ir šiandien žmonės kankinami, kiek kalinių kankinama, siekiant priversti juos kalbėti. Šiandien vyrai ir moterys laikomi perpildytuose kalėjimuose, gyvena – atleiskite man – kaip gyvuliai. Šiandien žiaurumas toks, – sakė Popiežius. – Tačiau šiandien vyksta tas pats daugelyje pasaulio vietų, kur vyksta karas“.

Liepos 30-ąją, šeštadienį, popiežius Pranciškus aplankė Krokuvos Dievo Gailestingumo šventovę, įžengė į ją pro Šventąsias duris; išklausė kelių jaunuolių išpažintis; netoliese neseniai baigtoje statyti šv. Jonui Pauliui II dedikuotoje bažnyčioje aukojo šv. Mišias, kuriose dalyvavo kunigai ir seminaristai, vienuolės ir vienuoliai.

Prieš keliaudamas į susitikimą su Pasaulio jaunimo dienų dalyviais, popiežius Pranciškus užsuko į prie Krokuvos arkivyskupo namų esančią Šv. Pranciškaus bažnyčią, joje pagerbė lenkų pranciškonų, nužudytų 1991 metais Peru, atminimą. Kunigai kankiniai pernai buvo paskelbti palaimintaisiais. Vakare gailestingumo laukuose šalia Krokuvos Šventasis Tėvas dalyvavo jaunimo maldos vigilijoje, kurioje buvo daugiau nei pusantro milijono žmonių. Popiežius kartu su jaunimu žengė pro Gailestingumo vartus, išklausė trijų jaunuolių iš Sirijos, Lenkijos ir Paragvajaus liudijimus, ir kreipėsi į jaunimą gana ilga kalba, kurioje atsakė į liudijimuose keltus klausimus.

Liepos 31-ąją, sekmadienį, Pasaulio jaunimo dienų uždarymo šv. Mišias su popiežiumi Pranciškumi koncelebravo kardinolai ir vyskupai bei šimtai kunigų. Šv. Mišių homilijoje popiežius Pranciškus sakė: „Kai gyvenime mums pasitaiko smukti žemyn, o ne kilti aukštyn, teguodžia žinojimas, kad Dievas yra ištikimas ir niekada mūsų neapleidžia. Jis visada mus lydi ir visada mūsų laukia, net ir tuomet, kai užsidarome liūdesyje, kai galvojame tik apie patirtas skriaudas ir nuoskaudas“. Popiežius ragino jaunimą kas rytą kalbėti tokią maldą: „Viešpatie, dėkoju Tau už tai, kad mane myli. Padėk man mylėti savo gyvenimą. Ne mano trūkumus, kuriuos reikia ištaisyti, bet gyvenimą, kuris yra brangi dovana“. Šv. Mišių pabaigoje popiežius Pranciškus įteikė visų žemynų jaunimo atstovams vilties žibintus, simbolizuojančius Kristų, pasaulio Šviesą, kurią jauni žmonės siunčiami nešti į visą pasaulį, kad būtų jo gailestingumo mokiniai ir liudytojai. Renginį Krokuvoje užbaigė popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis palaiminimas, kurį Krokuvos Gailestingumo aikštėje suteikė drauge su Panamos vyskupais. Beje, Dievo Apvaizda nusprendė, kad būsimos Pasaulio jaunimo dienos, įvyks Panamoje 2019 metais.

Paskutinis vizito Lenkijoje įvykis buvo Šventojo Tėvo susitikimas su Pasaulio jaunimo dienų savanoriais, kurių buvo apie 15 tūkst. „Trokštu jums padėkoti už jūsų darbą, už uolumą ir pasiaukojimą padedant ir patarnaujant tūkstančiams jaunų piligrimų. Dėkoju už tikėjimo liudijimą, kurį davėte vienybėje su daugybe jaunų žmonių iš viso pasaulio. Tai buvo didis vilties ženklas Bažnyčiai ir pasauliui“, – sakė popiežius Pranciškus ir prieš palaiminimą pakvietė savanorius sukalbėti (kiekvieną savo kalba) „Sveika, Marija“.

Pagal Vatikano radiją

© 2016 „XXI amžius“