Šilinių atlaidai keitė žmonių dvasią

Šv. Mišių auka pagrindinę atlaidų dieną

Šiluvą pasiekė žygio iš Kryžių kalno į Šiluvą dalyviai

Šiluvoje baigėsi ilgiau kaip savaitę vykę didieji Šilinių atlaidai, šiemet apdovanoti puikiu oru, praturtinti kultūrine programa, maldininkų širdyse įrašytomis malonėmis. Daugybė žmonių priėmė Sutaikinimo sakramentą, atlaidų dienomis išdalyta daugiau kaip 32 tūkst. komunikantų. Aikštė prieš Baziliką būdavo pilna piligrimų ir vakarinių šv. Mišių metu. Baigiantis atlaidams Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas ragino džiaugtis ne tuo, kas išoriškai įspūdinga, bet kas keičia žmogaus dvasią. Ganytojai turėjo progą skelbti Dievo žodį, iškeldami opiausius Lietuvos tikinčiųjų rūpesčius, primindami Gailestingumo metais popiežiaus Pranciškaus akcentuojamas mintis.

Pagrindinę atlaidų dieną švęsti Gailestingumo jubiliejaus atvyko apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana). Tos dienos popietę Šiluvą pasiekė beveik 800 Gailestingumo žygio iš Kryžių kalno į Šiluvą dalyvių, vadovaujamų Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio.

Rugsėjo 14-ąją, Bažnyčiai švenčiant Šventojo Kryžiaus Išaukštinimą, atlaiduose Dievo Motinos užtarimo ir globos melsta kunigų tarnystei ir liudijimui, jų ištikimybei savo pašaukimui, Lietuvos seminarijų auklėtiniams ir ugdytojams, dėkota už Kunigystės sakramentu gaunamas malones, melsta Dievo gailestingumo žmonėms, kurie dėl kunigų atšalo nuo tikėjimo.

Pagrindinėje iškilmingoje Eucharistijoje dalyvavo bemaž 110 Kauno arkivyskupijos, kitų vyskupijų kunigų bei Europos šalyse dirbančių. Užsienio lietuvių sielovadai tarnaujančių kunigų malda Šiluvoje buvo rugsėjo 12–14 dienomis Lietuvoje vykusio jų suvažiavimo programos dalis. Su patarnaujančiais klausyklose ir prie altoriaus Šiluvoje tądien apsilankė daugiau kaip 150 kunigų.

Šiluvoje tą dieną apsilankė, drauge pagrindinę Eucharistiją šventė Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos vyskupai, kurie dalyvavo rugsėjo 13 dieną Kaune surengtame LVK susitikime minint Lietuvos ir Lenkijos Vyskupų Konferencijų tarpusavio ryšių 25-metį.

Šią dieną maldoje minėti ir lietuviai, pasklidę po pasaulį, svečiose šalyse laikinai dirbantys ar jau kuriantys jose savo gyvenimą, seniai gyvenantys išeivijoje, nublokšti ten karų, okupacijų. Už mūsų tautiečius, gyvenančius ne Lietuvoje, jų šeimas buvo meldžiamasi vakaro šv. Mišiose.

Eucharistijos pradžioje Šiluvos ir Lietuvos svečius – kaimyninių šalių vyskupus, Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupą Inokentijų, vyskupus, Kauno arkivyskupijos bei Lietuvos kunigus, Vilniaus kunigų seminarijos bendruomenę, visus piligrimus iš pačių įvairiausių Lietuvos vietų, ypač į Šiluvą atvykusias ir jungtis tarp didžiųjų Marijos šventovių nutiesusias Krekenavos ir Pivašiūnų maldininkų grupes – sveikino liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Eucharistiją koncelebravo Minsko ir Mogiliovo arkivyskupas Tadas Kondrusevičius, Rygos arkivyskupas Zbignevas Stankevičius, Liepojos vyskupas Viktoras Stulpinas, Elko vyskupas pagalbininkas Romualdas Kaminskis, Lomžos vyskupas pagalbininkas Tadeušas Bronakovskis, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, LVK Ryšių su Lenkijos Vyskupų Konferencija tarybos pirmininkas vyskupas Rimantas Norvila, šios Tarybos narys Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai prel. Edmundas Putrimas, Lenkijos marijonų provincijolas kun. Pavelas Naumovičius MIC bei visi dalyvavę kunigai. Asistą rengė Vilniaus seminaristai. Homiliją lietuviškai pasakęs Minsko ir Mogiliovo arkivyskupas T. Kondrusevičius, į iškilmes suskubęs atvykti po bažnyčios Breste konsekracijos, dėkojo Apvaizdai už galimybę apsilankyti Šiluvoje, kurioje Mergelė Marija buvo paguoda priespaudų metais. Baltarusijos ganytojas su džiaugsmu kalbėjo apie jo šalies Marijos šventovės Budslave dvasinę giminystę su Šiluva, panašiai kaip dvi tautas vienija ribų neturintis krikščioniškasis paveldas bei Marijos gerbimas. Arkivyskupas kvietė žvelgti į Nukryžiuotąjį. Kristus prisiėmė kryžių, kad turėtume amžinąjį gyvenimą. Kad jį turėtume, skirtas kunigų patarnavimas Jėzaus pakvietimu ir vardu. Pasak ganytojo, kartą paaukotas kunigas negali pasitraukti nuo savo misijos eiti pas visus žmones. Kunigas, kaip sako popiežius Benediktas XVI, turi būti žmonių susitikimo su Dievu ekspertas. Kunigo uždavinys – skelbti visada aktualų ir veiksmingą Dievo žodį šiais sekuliarizmo, moralinio reliatyvizmo laikais. Kunigystę ganytojas pavadino Viešpaties gailestingumo ženklu. Viešpats pats veikia ten, kur yra kunigas. Pasak arkiv. T. Kondrusevičiaus, sovietmečiu naikinamos bažnytinės bendruomenės, vos tik atsirasdavo kunigas, tuoj pat atgydavo. Tačiau šiandien išgyvename religinį abejingumą, pašaukimų krizę. Bet Viešpats šaukia tiek, kiek jam reikia. Ganytojas visus kvietė pamąstyti apie pašaukimų pastoraciją, ar meldžiasi už pašaukimus, ar kunigai teikia gerą pavyzdį jaunimui, ieškančiam savo gyvenimo kelio, ragino brolius kunigus įsižiūrėjus į Mariją nebėgti nuo kunigystės kryžiaus, atsiminti, jog kunigystė yra vienos krypties kelias, o tikinčiuosius – melstis už kunigus, kurie nuolat meldžiasi ir už juos.

Visuotinėje maldoje Viešpaties gailestingumo melsta kunigams ir vyskupams, kad jie ištikimai tęstų Kristaus misiją XXI amžiuje, kad suklydę kunigai ar jų suklaidinti tikintieji būtų išgydyti Gailestingumo versmėje, kad palaimą kunigų tarnystė neštų jų tėveliams ir kitiems artimiesiems. Vienybės su gimtąja žeme prašyta emigravusiems tėvynainiams, o visiems Šiluvos piligrimams, – kad būtų gaivinami Šventimų sakramentų malonės.

Eucharistijos pabaigoje žodį taręs LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai prel. E. Putrimas dėkojo LVK už jos rūpestingumą ir skiriamus kunigus tarnauti lietuviams svetur, kad tėvynainiai galėtų irgi vienytis su Kristumi per teikiamus patarnavimus. Kunigai prisideda naikinant tarp lietuvių svetur vien asmeninių interesų puoselėjimo, išnaudojimo, reketavimo apraiškas. „Mes, išeivijoje gyvenantys, irgi turime dėti pastangų, kad subrandintume pašaukimų savo bendruomenėse“, – sakė prel. E. Putrimas.

Rugsėjo 15-ąją, paskutinę atlaidų dieną, Šiluvoje buvo švenčiama Švč. Mergelė Marija Sopulingoji ir Padėkos diena už atlaidų malones, kurias patyrė piligrimai, kurie visas dienas gausiai lankė šventovę ir šventė Marijos Gimimą. Iškilmingai Eucharistijai Šiluvos aikštėje vadovavo ir homiliją pasakė Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, kunigai. Ganytojas ypač sveikino Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centrą ir Šv. Ignaco Lojolos kolegiją, Kauno Jėzuitų gimnazijos mokinius ir mokytojus – 600 jų atėjo į Šiluvą pėsčiomis nuo Dubysos. Homilijoje arkiv. S. Tamkevičius kvietė mąstyti apie Dievo Motinos kančią prie kryžiaus ir kaip visi savo gyvenimą priimame kančias ir sunkumus. Po kryžiumi Marija buvo labiausiai išaukštinta, nes dalyvavo Kristaus atperkamojoje aukoje. Su ja vienydamasis ir kenčiantis žmogus gali atsiverti gelbstinčiai Dievo malonei. Marija moko kančioje būti su Viešpaties kryžiumi ir subręsti tikėjime. Šios Marijos pamokos, ganytojo žodžiais, mūsų visuomenėje neišmokstama, dėl to net ir tikintieji, patirdami sunkumų ir kančių, tampa pikti, grimzta į depresiją. „Tegul visas mūsų gyvenimas skamba kaip dėkojimo giesmė Kūrėjui. Šis gyvenimas toks ir bus, jei nepaliausime Jam dėkoti“, – sakė arkiv. S. Tamkevičius.

Vakare švenčiant šv. Mišias Šiluvos Bazilikoje joms vadovavęs arkiv. L. Virbalas homilijoje sakė, kad turime už daug ką padėkoti Dievui: už puikų orą per visas atlaidų dienas, daugybę Šiluvoje apsilankiusių žmonių, ir, žinoma, už tuos, kurie rūpinosi patarnavimu atvykstantiems. Nors kalbėdami apie atlaidus, dažnai džiaugiamės, kiek daug buvo žmonių, pasak ganytojo, Jėzus pataisytų džiaugsmo motyvą – džiaugtis reikia ne tuo, kas išoriškai įspūdinga, bet kas keičia žmogaus dvasią.

Kitą mėnesį Šiluvos žinia suskambės už Atlanto: Vašingtono bazilikoje bus švenčiamas Šiluvos Dievo Motinos koplyčios 50-metis.

Pagal katalikai.lt

© 2016 „XXI amžius“