Kazachstane paskelbtas naujas palaimintasis

Palaimintasis kun. Vladislovas Bukovinskis

Rugsėjo 11-ąją, sekmadienį, Karagandoje, Kazachstane, palaimintuoju buvo paskelbtas kun. Vladislovas Bukovinskis (Wladyslaw Bukowinski) – komunistų valdžios persekiotas tikėjimo ir artimo meilės liudytojas, kurio gyvenimą popiežius Pranciškus pavadino gailestingumo darbų sielai ir kūnui kondensatu.

Vladislovas Bukovinskis gimė 1904 m. gruodžio 22 d. Berdyčivo mieste, kuris tuo metu priklausė Rusijos imperijai, tarpukario metais – Lenkijai, o dabar – Ukrainai. Kai po Pirmojo pasaulinio karo jo gimtąjį miestą užėmė bolševikai, Vladislovas su motina persikėlė į Lenkiją. Baigęs gimnaziją, Jogailos universitete Krokuvoje pradėjo studijuoti teisę ir politikos mokslus. Suprasdamas, kad jo pašaukimas – kunigystė, nebaigęs studijų universitete įstojo į Krokuvos kunigų seminariją. 1931 m. birželio 28 d. jam buvo suteikti kunigystės šventimai.

Iš pradžių jaunas kunigas dirbo Krokuvos vyskupijos parapijose. Po kelerių metų persikėlė į gimtąjį kraštą, pradėjo kunigo tarnystę Lucko vyskupijoje. Čia 1939 metų rudenį jį užklupo sovietinė okupacija. Po vienerių metų kun. V. Bukovinskis buvo suimtas, turėjo būti iš kalėjimo Lucke išvežtas į Sibirą, tačiau nuo deportacijos ir mirties jį išgelbėjo 1941 metų vasarą prasidėjęs vokiečių puolimas prieš Sovietų Sąjungą. Vokiečių okupacijos metais tarnavo vikaru Lucko katedroje, stengdamasis padėti persekiojamiems žmonėms, slėpė žydų vaikus. Į Ukrainą grįžus sovietams, jau 1945 metų sausį kun. V. Bukovinskis buvo suimtas antrą kartą ir nuteistas dešimčiai metų sunkiųjų darbų Kazachstano kasyklose. Išėjęs į laisvę pasiliko Karagandoje ir dar du dešimtmečius tarnavo tenykštei katalikų bendruomenei. Kun. V. Bukovinskis mirė 1974 m. gruodžio 3 d. palikęs apie save uolaus ir švento kunigo atminimą.

© 2016 „XXI amžius“