Pradėkite naują gyvenimą

Lapkričio 6 dieną, sekmadienį, buvo švenčiamas kalinių jubiliejus, todėl Popiežius, sveikindamas maldininkus, „Viešpaties Angelo“ maldai susirinkusius į Šv. Petro aikštę, kreipėsi į viso pasaulio vyriausybes ir paragino pagerinti kalinimo sąlygas, kad būtų gerbiamas žmogiškasis visų kalinių orumas. „Trokštu dar kartą paraginti pamąstyti apie baudžiamosios teisės tikslus, – sakė Pranciškus. – Ji neturi ribotis vien baudimu, bet turi būti atvira vilčiai ir nusikaltusiojo reintegracijos į visuomenę perspektyvai. Kompetentingoms visų šalių institucijoms siūlau pasvarstyti apie galimybę šiais Šventaisiais Gailestingumo metais suteikti malonę tiems kaliniams, kurie būtų verti tokio sprendimo“.

Gailestingumo jubiliejaus dieną popiežiaus Pranciškaus aukotose šv. Mišiose Šv. Petro bazilikoje dalyvavo apie tūkstantį kalėjimo arba kitomis laisvės apribojimo bausmėmis nuteistų asmenų, specialiai šia proga atvykusių su savo šeimų nariais ir su kalėjimų personalu iš Italijos ir kitų šalių. Šv. Mišiose giedojo kalinių choras; Popiežiui patarnavo kaliniai. „Šiandien Dievo Žodis mums skelbia vilties žinią, kalba apie viltį, kuri nenuvilia“, – sakė popiežius Pranciškus, pradėdamas Mišių homiliją. – Apie viltį kalba pirmasis skaitinys, pasakojantis apie septynis brolius Makabiejus, kurie neišsigando kankinimų ir mirties, nes Dievas jiems įkvėpė viltį, kad jie bus atgaivinti (plg. 2 Mak 7, 14). Panašią žinią skelbia Evangelija. Sugriaudamas banalią sadukiejų kazuistiką, Jėzus sako, kad „Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena“ (Lk 20, 38). Mes tikime ir trokštame atgimti naujam gyvenimui, suprasdami, kad Dievas yra mūsų vilties šaltinis. Viltis yra Dievo dovana. Ją kiekvienas žmogus turi giliai širdyje, kad šviestų jo dabarčiai, kurią dažnai sukrečia ir aptemdo įvairios liūdnos ir skausmingos situacijos. Turime sutvirtinti mūsų vilties šaknis, kad jos duotų vaisius, visų pirma, nepalaužiamą tikėjimą, kad – nepaisant mūsų blogų darbų, Dievas yra su mumis ir mus atjaučia. Nėra tokios vietos mūsų širdyse, kurios negalėtų pasiekti Dievo meilė. Kur tik yra suklydęs žmogus, ten yra ir Tėvo gailestingumas, sužadinantis atgailą, atleidžiantis, sutaikantis, grąžinantis ramybę“. Popiežius sakė jaučiąs, kad mums reikia gailestingumo, kuris yra Dievo meilės išraiška. Žinoma, kas pažeidžia įstatymus, tas susilaukia bausmės. Tačiau viena – tai, ko esame nusipelnę dėl padaryto blogio, o visai kas kita – vilties „alsavimas“, kurio niekas negali užgniaužti.

„Brangieji kaliniai, šiandien yra jūsų Jubiliejaus diena! Šiandien, teliepsnoja jūsų viltis Viešpaties akivaizdoje. Jubiliejus pats savaime turi savyje laisvės žinią. Ne mano galioje jums ją suteikti, – sakė Šventasis Tėvas, – tačiau Bažnyčia turi pareigą kiekvienam iš jūsų sužadinti tikros laisvės troškimą“. Pasak Popiežiaus, tam tikra veidmainystės forma mus skatina manyti, kad kalėjimas yra vienintelis teisingas atpildas nusikaltusiems žmonėms. „Mes veidmainiaujame, jei netikime, kad jie gali pakeisti gyvenimą, jei netikime reabilitacijos galimybe, jų sugrįžimu į visuomenę. Žinome, kad niekas negali manyti esąs teisus Dievo akivaizdoje. Tačiau visi turime tvirtai tikėti galimybe gauti atleidimą. Atsiminkime kartu su Jėzumi nukryžiuotą atgailaujantį plėšiką, kuriam Jėzus pažadėjo dangų. Tad ir jūs, – sakė Popiežius nuteistiesiems, – nė vienas neužsidarykite praeityje. Aišku, kad nė vienas negalime perrašyti savo istorijos. Tačiau istorija, kuri šiandien prasideda, kuri žiūri į ateitį, dar visa prieš mus ir ją turime rašyti su Dievo malone ir savo asmenine atsakomybe. Mokydamiesi iš praeitis klaidų, galime pradėti naują gyvenimo etapą. Nepasiduokime pagundai galvoti, kad mums nebus atleista. Dievas atleidžia kiekvieną dalyką, mažą ar didelį, dėl kurio mūsų širdys gailisi. Dievo širdis didesnė už mūsų širdis. Tik turime pasitikėti jo gailestingumu“.

© 2016 „XXI amžius“