Beveik milijardas tikinčiųjų perėjo pro šventąsias duris visame pasaulyje

Popiežius Pranciškus užveria šventąsias Šv. Petro bazilikos Gailestingumo metų duris

Apie krikščionių dalyvavimą Gailestingumo jubiliejaus renginiuose Romoje ir pasaulyje papasakojo arkivyskupas, Popiežiškosios Naujojo Evangelizavimo tarybos pirmininkas Rinas Fizichela (Rino Fisichella). Spaudos konferencijoje Vatikane jis sakė, kad norint suprasti Gailestingumo jubiliejaus reikšmę, jo pagrindinius siekius ir išliekamąją vertę, teks pasigilinti į du popiežiaus mokymo dokumentus – Jubiliejaus paskelbimo bulę „Misericordiae vultus“ ir laišką „Misericordia et misera“, kurį popiežius Pranciškus pasirašė pasibaigus Gailestingumo jubiliejaus uždarymo šv. Mišioms. Arkiv. R. Fisichela sakė, jog popiežius Pranciškus šio Jubiliejaus paskelbimu ir šventimu troško, kad krikščionys, patyrę gailestingumą, patys taptų gailestingumo įrankiais, padaryti taip, kad gailestingumas Bažnyčios gyvenime vėl taptų kažkuo nepaprastai skatinančiu ir veiksmingu. Anot arkivyskupo, negalima nuslėpti, jog įsivyravo tam tikra samprata, gailestingumą suvokianti kaip kažką neteikiančio naudos, tik kaip liaudiško pamaldumo išraišką, o ne kaip tikrą krikščioniško gyvenimo vertybę. Gailestingumo jubiliejus per praėjusius metus buvo pagrindinis krikščionių kasdienio gyvenimo veiksnys. Naujojo Evangelizavimo tarybai, kuriai buvo pavesta jubiliejų organizuoti, gailestingumo tema, kaip Evangelijos esmė, suteikė ir evangelizacinį tikslą sustiprinti tikėjimą, pakelti iš abejingumo ir paskatinti nuosaikesnį gyvenimo būdą. Tačiau nepamirština ir tai, kad jubiliejus iš principo yra religinė ir dvasinė patirtis. Romoje buvo sudarytos sąlygos milijonams piligrimų dvasiškai pasirengti žengimui pro šventąsias duris, pamaldžiai nueiti trumpu piligriminiu keliu iki šventųjų Šv. Petro bazilikos durų. Arkivyskupas pateikė statistinių duomenų apie piligrimų dalyvavimą tiek Romoje, tiek pasaulio vyskupijose ir šventovėse.

Gailestingumo jubiliejaus reginiuose Romoje dalyvavo 21.292.926 piligrimai iš 156 kraštų. Suprantama, kad daugiausiai jų buvo iš Italijos. Tačiau šie skaičiai rodo, kad visas pasaulis norėjo būti Romoje, o Popiežiaus vyskupija tikrai buvo tapusi pagrindiniu šių piligrimų tikslu. Antra vertus, Gailestingumo jubiliejus kaip niekad buvo visuotinis, nes jį švęsti buvo galima visose pasaulio vyskupijose. Šventosios durys buvo atvertos visame pasaulyje kaip ženklas, kad Dievo meilei nėra ribų. Pagal iš vyskupijų ir kraštų gautus dalinius duomenis galima susidaryti vaizdą, kaip jubiliejus buvo švęstas pasaulyje.

Tradiciškai katalikiškuose kraštuose pro šventąsias duris perėjo daugiau kaip 80 proc. katalikų. Arkivyskupas priminė, kad pusė iš visų pasaulyje esančių trijų tūkstančių katalikų vyskupijų yra Europoje bei Vidurio ir Pietų Amerikoje. Afrikoje ir Azijoje auga vyskupijų skaičius. Pagal kai kurių svarbiausių vyskupijų pasaulyje suteiktus duomenis buvo galima nustatyti, kad Gailestingumo jubiliejuje dalyvavo nuo 56 iki 62 proc. gyventojų katalikų. Tai leidžia manyti, kad nuo 2015 metų gruodžio 8 iki šių metų lapkričio 20 dienos šventųjų durų slenkstį peržengė 700–850 milijonų tikinčiųjų. Be to, dar reikia pridėti tikinčiuosius, kurie ėjo pro šventąsias duris vyskupijų piligriminėse šventovėse ir didžiosiose katalikų šventovėse pasaulyje. Galima tvirtinti, kad didžiosios šventovės per Gailestingumo jubiliejų užregistravo vidutinį trijų milijonų lankytojų skaičių. Pavyzdžiui, Krokuvos šventovę Lenkijoje aplankė 5 milijonai piligrimų, į Gvadalupės šventovę Meksikoje užėjo maždaug 22 milijonai maldininkų. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad vos ne milijardas tikinčiųjų – nuo 900 iki 950 milijonų žmonių – ėjo pro šventąsias duris visame pasaulyje, sakė spaudos konferencijoje arkiv. R. Fisichela.

Vatikano radijas

© 2016 „XXI amžius“