Kai dievas – pinigas

Lapkričio 18-osios, penktadienio, ryto šv. Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje kartu su Popiežiumi aukojo Gailestingumo jubiliejaus dieną švenčiantys apaštališkosiose nunciatūrose dirbantys kunigai, nuncijų bendradarbiai – patarėjai, sekretoriai ir atašė. Tarp jų buvo ir Apaštališkosios nunciatūros Vašingtone patarėjas lietuvis mons. Rolandas Makrickas. Tos dienos šv. Mišių Evangelijoje kalbėta apie prekeivių išvarymą iš Jeruzalės šventyklos. Komentuodamas šią sceną homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie neturto dorybę, kurią savo gyvenimo pavyzdžiu turėtų liudyti visų pirma kunigai. „Žmonės myli savo kunigus ir pakenčia daug jų silpnybių; neatleidžia tik vieno dalyko – prieraišumo pinigams, – sakė Šventasis Tėvas ir tęsė – Viešpaties Dievo namai yra maldos namai, susitikimo su Dievu vieta, susitikimo su meilės Dievu vieta. Tačiau į Dievo namus kartais įžengia, bando į juos įžengti, ir pinigas, kaip dievas. Pinigų keitėjai ir prekiautojai, pasistatę savo prekystalius šventykloje, nuomodavo vietas. Kunigai jiems išnuomodavo vietas ir gaudavo už tai pinigų. Pinigas gali sužlugdyti mūsų gyvenimą, gali mus nuvesti į pražūtį, atimti laimę, tarnavimo Viešpačiui džiaugsmą, nes tik Viešpats gali mums suteikti tikrą džiaugsmą“. Popiežius sakė: „Dievo tauta turi labai gerą nuojautą – žino, ką priimti, ką laikyti šventu ir ką pasmerkti. Dievo tauta sugeba ir pasmerkti. Ji atleidžia kunigams daug silpnybių, daug nuodėmių, bet nesugeba atleisti vienos – prieraišumo pinigams. Neatleidžia tiems kunigams, kurie engia žmones. Šito Dievo tauta negali pakęsti ir neatleidžia. Daug kitų dalykų, daug silpnybių žmonės bando suprasti – „nors ir jis blogai daro, bet vargšas žmogus, jis toks vienišas...“ ir bando jį pateisinti. Pasmerkimas nėra griežtas ir galutinis: Dievo tauta yra supratinga, tačiau ne pinigo pavergtam kunigui, ne tokiam kunigui, kuris elgiasi su žmonėmis kaip įmonės savininkas ar kunigaikštis. Liūdna, kai matome prie gyvenimo pabaigos priartėjusį kunigą, kurį mirštantį, jau praradusį sąmonę, iš visų pusių kaip vanagai apsupa giminaičiai, tykantys, ką galėtų pasigriebti. Būkite nuoširdūs prieš Viešpatį, – sakė Popiežius, – pasitikrinkite sąžinę. „Viešpatie, tu esi mano Viešpats? O gal aš esu kaip Rachelė, kuri pavogė stabus, nes jie jai brangesni? Gal ir man brangesnis stabas pinigas?“ Būkite drąsūs! Drąsiai rinkitės! Tenkinkitės atlygiu, kurį gauna sąžiningas darbininkas. Turėkite santaupų tiek, kiek turi sąžiningas darbininkas. Tačiau negarbinkite pinigo. Viešpats mums visiems tesuteikia krikščioniško neturto malonę. Viešpats tesuteikia mums malonę būti sąžiningais darbininkais, tenkintis sąžiningu uždarbiu ir nereikalauti daugiau“.

Beje, lapkričio 17-ąją, ketvirtadienį, popiežius Pranciškus susitiko su Romoje šiomis dienomis vykstančios tarptautinės katalikų verslininkų organizacijos konferencijos dalyviais. Jiems Popiežius kalbėjo apie būtinumą daugiau dėmesio skirti finansinės veiklos ir bankininkystės socialiniams aspektams. Kreditai turi būti prieinami šeimoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, valstiečiams, nes pinigai yra tarpininkavimo priemonė, jie turi tarnauti, o ne valdyti.

Primindamas savo pirmtakų mokymą, popiežius Pranciškus įspėjo ir apie kitą labai rimtą pavojų – nesąžiningumą.

Korupcija, pasak Popiežiaus, yra viena didžiausių socialinių blogybių. Ji yra stabmeldiško santykio su pinigais pasekmė; ji kelia didžiausią grėsmę demokratijai, atveria kelią tokioms baisioms blogybėms kaip narkotikai, prostitucija ir prekyba žmonėmis, vergystė, prekyba organais, prekyba ginklais. Popiežius paminėjo vieną Tarptautinės katalikų verslininkų organizacijos steigėjų. Tai – argentinietis Enrikė Šo (Enrique Shaw). Popiežius Pranciškus, būdamas Buenos Airių arkivyskupu, pradėjo šio pavyzdingą krikščioniško gyvenimo liudijimą davusio verslininko beatifikacijos bylą.

Vatikano radijas

© 2016 „XXI amžius“