Kalėdiniai Lietuvos vyskupų sveikinimai

Trumpai apžvelgiame kalėdinius Lietuvos vyskupų sveikinimus. Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų ganytojai Kalėdų sveikinimus perdavė ir vaizdo įrašais.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas vaizdo sveikinime akcentavo taikos ir ramybės žinią: „Mūsų pasaulyje šiomis dienomis yra daug neramumų. Karas Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje. Mūsų pačių namuose ir kaimynystėje matome daug skausmo, kenčiančių šeimų, vienišų vaikų. Nebūkime akli šiam skausmui, tačiau nepasiduokime iliuzijai, jog nieko negalime pakeisti. Mes esame Dangiškojo Tėvo vaikai ir kaip Kristus esame pašaukti nešti taiką ir ramybę šiam pasauliui. Prieš šimtą metų Fatimoje piemenėliams pasirodžiusi Jėzaus Motina Marija ragino melstis, prašant taikos pasauliui ir karo pabaigos. Svarbiausia Marijos žinia buvo ta, jog mūsų asmeninis atsivertimas gali priartinti taiką pasaulyje. „Melskitės, daug melskitės ir aukokitės už nusidėjėlius,“ – ragino Švenčiausioji Marija. Prašykime Dievą dovanų taip, kaip maži vaikai vardija tėveliams, ko jie norėtų. Su tokia pat drąsa ir pasitikėjimu prašykime taikos pasauliui ir patys būkime ramybės dovana savo aplinkoje. Būkime tikri, kad Dievas, dovanojęs mums savo Sūnų, girdi kiekvieną mūsų maldą“, – baigė sveikinimą Vilniaus arkivyskupas.

Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas prie Kauno Arkikatedros Bazilikos prakartėlės sveikindamas visus tikinčiuosius su nuostabia Jėzaus gimimo, Dievo atėjimo švente, sakė, kad nors ir kiek būtų tamsos, Dievas ateina mums padėti ir ypač atkreipė dėmesį į šeimas, linkėdamas joms džiaugtis kiekvienu vaiku, padėti jiems augti, ragino išlaikyti joms artimumą, meilę ir supratimą. Arkivyskupas linkėjo ir didžiajai šeimai – Lietuvai – kurti ramybės ir meilės atmosferą.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila primena, kad neseniai užbaigėme ypatingą Dievo malonės metą – Gailestingumo metus. Tačiau Jubiliejinių metų aidai vis dar skamba mūsų protuose ir širdyse. Jie primena, jog Dievo gailestingumas tęsiasi amžinai ir niekada neišsenka. Atpažindami ir su dėkingumu priimdami jo gailestingumą, gyvai atsiliepiame į Jėzaus norą, perteiktą per šventąją seserį Faustiną: „Trokštu, kad visas pasaulis pažintų mano gailestingumą“ (D 687). Šventosios Faustinos perduoti dieviškąjį gailestingumą skelbiantys Viešpaties žodžiai mums yra labai svarbūs. Jie užtikrina, jog galime naujai priimti Dievą, kaip mums artimą, mus vertinantį, branginantį, mumis pasitikintį. Pasibaigus Jubiliejiniams metams neturi pasibaigti mūsų pastangos priimti, išgyventi bei liudyti Dievo gailestingumą. Taip pat ir žmogaus gailestingumą, pasireiškiantį artimo meilės darbais.

Šiomis dienomis švenčiamas Jėzaus Kristaus gimimas yra didis Dievo gailestingumo, jo maloningumo, savęs dovanojimo pasireiškimas. Jubiliejinių metų paskatinti priimkime dėl mūsų gimusį kūdikį Jėzų kaip ypatingą Dievo gailestingumo įsikūnijimą, nepaprastai brangią dovaną žmonijai ir kiekvienam iš mūsų. Supraskime, jog jis atėjo, kad mus be galo dosniai apdovanotų“, –rašo ganytojas ir kviečia: „Pamatykime dieviško gailestingumo mums dovanotą Jėzaus gimimo stebuklą, mus įgalinantį būti Dievo vaikais, jam artimais ir jo mylimais. Atpažinkime jį, nesupainiokime jo su daug mažiau reikšmingais dalykais, nors ir apipintais blizgesiu, turtingumu ir siekiančiais patraukti mūsų dėmesį šiuo šventiniu laiku“.

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ sveikindamas visus su Kristaus gimtadieniu linki žvelgti į Gailestingąjį Tėvą ir įgyvendinti kvietimą patiems tapti gailestingiems. Ganytojas siūlo Kalėdų švenčių metu ramiai įsimąstyti į vokiečių kardinolo Valterio Kasperio mintis, išsakytas jo knygoje „Gailestingumas. Pamatinė Evangelijos sąvoka ir krikščioniškojo gyvenimo raktas“, aptariant nuostabią Kalėdų istoriją, kaip dieviškojo Gailestingumo raktą. Vysk. J. Boruta baigia sveikinimą visiems linkėdamas „palaimingų dvasinių atradimų“.

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis Kalėdų sveikinime sako: „Gyvenimas nėra sudėtingas, tačiau žmonės, nepaklusdami Dievui, žengia klaidingus žingsnius, o tada ir atsiranda begalės problemų, kuriose jie susipainioja ir paskęsta. Pradėję meluoti, žmonės ima draugauti su melo tėvu šėtonu, kuriame niekada nėra buvę tiesos, ir jis taip suklaidina juos, kad daugelis paskęsta nerimo bangose. O Jėzus sako: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28). „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). (...) „Būkime dabarties žmonėmis ir šiandien darykime tai, ko nori Dievas iš mūsų. Viešpats mums teikia savo malones kasdien, kiekvieną akimirką. Mums reikia tik pasitikėti juo ir drąsiai eiti Jo valios vykdymo keliu“. (...) „Viešpatį labai skaudina pasitikėjimo stoka. Matome, kiek daug žmonių bėga nuo Dievo, trukdančio jiems gyventi taip, kaip jie norėtų“. „Šiandien mes labai susirūpinę gamtos išsaugojimu ir oro švara, tačiau svarbiausia išsaugoti tyras ir švarias žmonių mintis bei sąžinę. Žmogus turi įsileisti į savo širdį Viešpaties tiesos žodį ir maldos dvasią. Ekologiškas pasaulio kvėpavimas prasidės tada, kai mūsų gyvenime bus truputį mažiau televizijos ir truputį daugiau maldos“, – sako Šiaulių vyskupas.

Užsienio lietuvių sielovados delegatas mons. Edmundas Putrimas kalėdiniame sveikinime džiaugiasi šventes puošiančia turtinga lietuviškąja kultūra: „Savo tikėjimo gelmėse, priėmę žmogumi tapusio Kristaus šviesą, mūsų protėviai per amžius suaudė iškalbingą tradicijų, papročių ir tautinio meno audinį. Per Kalėdas ir kitas metines šventes nepamirškime, kad mūsų gražiuose tautosakos papročiuose, simboliuose, žaidimuose susitinka ir jungiasi tautinės ir krikščioniškosios vertybės. Priminkime vieni kitiems, kad išorinis Kalėdų spindesys yra žmogumi gimusio Kristaus šviesa, Kalėdų eglutės puošnumas – džiaugimasis Jėzaus atėjimu, atgauta Dievo ir žmogaus vienybe, kuri buvo sunaikinta žmogaus neklusnumo vaisiumi Rojuje (žr. Pr 3). Kūčios yra pirmoji Kalėdų šventės žinia šeimoje ir namuose dar prieš dalyvaujant Piemenėlių Mišiose, o dovanų teikimas atspindi mūsų išsigelbėjimą ir Dievo malonę, suteikiamą savo kūrinijai“. Prelatas dėkoja visiems liudijantiems tikėjimą, skelbiantiems Dievo žodį ir išlaikantiems gyvą sielovadą lietuviškose parapijose ir bendruomenėse. „Tai – ne vien kunigų ir pašvęstųjų veiklos atsakomybė, mes visi turime asmeniškai priimti tikėjimo, vilties ir meilės dovaną ir ja dalintis su kitais. Kristaus atėjimas – Kalėdos – yra didžios Dievo dovanos mums – meilės – pradžia, duota, kad mes ja dalintumės“, – rašo prel. E. Putrimas, patyręs šią dovaną lankydamas pasaulyje pasklidusias lietuvių bendruomenes ir šeimas.

© 2017 „XXI amžius“