Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2017 m. kovo 17 d., Nr. 6 (273)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Sugrąžintas stebuklingas paveikslas

Klebonas mons. Vincas Baublys
pasakoja apie stebuklingo paveikslo
restauravimą ir sugrąžinimą

Po daugiau nei metus trukusio restauravimo į Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčią vasario 20 dieną sugrąžintas altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda (Pivašiūnų Švč. Mergelė Marija) su karūnomis, aptaisais ir rėmu“. Tai yra vienas iš seniausių ir meniškiausių šios šventovės dailės kūrinių, malonėmis garsėjantis ir tikinčiųjų itin branginamas Dievo Motinos atvaizdas. Stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos paveikslas yra seniausias Pivašiūnų bažnyčios dailės kūrinys. Kasmet į Žolinės atlaidus jis sukviečia tūkstančius maldininkų. XIX amžiaus pradžioje pastačius medinę Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir Pivašiūnams tapus maldininkų traukos centru, stebuklingas paveikslas menine ir religine verte garsina ne tik šią šventovę, bet ir Pivašiūnus Lietuvoje ir pasaulyje.

Restauravimo darbams pradėta ruoštis 2015 metų pabaigoje. Atlikti išsamūs biologiniai, cheminiai, fizikiniai ir fotogrametriniai tyrimai. Restauravimo tarybos protokolu patvirtinta konservavimo-restauravimo darbų programa ir metodika.

2016 metais Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos skyrė 50 611 € stebuklingojo paveikslo tyrimams, konservavimo ir restauravimo darbams, o Pivašiūnų parapija ne tik prisidėjo 1000 € suma, bet sumokėjo už visas su restauravimu susijusias išlaidas. Bažnyčios lėšomis buvo pagaminta speciali apsauginė dėžė, į kurią patalpintas paveikslas užveriamas skydu, prie kurio pritvirtinti restauruoti paveikslo aptaisai. Visą šį unikalų kūrinį įrėmina autentiški restauruoti ir drožinėti rėmai.

Beje, atskyrus paveikslą nuo skydo su aptaisais, jo nugarinėje pusėje buvo rastas ypatingai retas užrašas Karo audrų apsaugota Pivašiūnų parapija restauruoja kaip po padėkai darydama atminimą su trumpa kūrinio restauravimo istorija, kurioje aprašomi 1943 metais atlikti darbai. Tuomet paveikslą restauravo prof. dailininkas Jonas Mackevičius, auksavimo ir sidabravimo darbus atliko Krupavičienės dirbtuvė Kaune. Restauracijos darbus aprobavo ir leidimus davė Kaišiadorių Vyskupijos Vyskupas Teofilis Matulionis. Restauracijos darbų kaina – paveikslo restauracijos darbai atsėjo 6000 Rm. (reichsmarkių) ir paveikslo rūbų paauksavimui 9000 Rm. Darbas ėjo laike karo pasaulinio. Parapija turėjo šiuo metu 6000 sielų. Apie vėlesnes paveikslo restauracijas žinių neišlikę.

2016 metais skyrus lėšas, Manto Matuizos personalinėje dailės kūrinių restauravimo įmonėje buvo pradėti paveikslo, rėmų ir aptaisų konservavimo-restauravimo darbai. Daug pastangų ir kruopštaus darbo restauruojant šį unikalų meno kūrinį įdėjo aukščiausios kategorijos metalo, medžio, rėmų ir auksuotės specialistai. Ankstesnių restauracijų metu paveikslas ne kartą buvo valytas ir pertapytas storu dažų sluoksnių užtapant autentišką tapybą, taip pakeičiant paveikslo koloritą bei kompozicijos detales. Nuosekliai šalinant užtapymus atsidengė ryškių spalvų ir aiškios kompozicijos barokinis profesionalaus XII amžiaus nežinomo dailininko kūrinys. Restauravus aptaisus ir rėmus vėl suspindėjo aukso ir sidabro blizgesiu.

Tikslių duomenų, kada ir kaip Pivašiūnų bažnyčioje atsirado Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, nėra. Pasak pasakojimų, jį veikiausiai iš Turkijos ar kitų tolimų kraštų parvežė pirmosios Pivašiūnų bažnyčios fundatorius Jonas Klockis.

Per 1988-ųjų metų Žolinės atlaidus kardinolas Vincentas Sladkevičius vainikavo paveikslą Šv. popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jam Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.

„Tai svarbus įvykis tiek tikinčiųjų bendruomenei, tiek ir sakraliam Lietuvos meno paveldui. Tai kartu dovana artėjančiai arkivyskupo Teofiliaus Matulionio istorinei beatifikacijai“, – teigia Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. O klebonas mons. Vincas Baublys džiaugiasi, kad vainikavimo 30-metį galėsime švęsti su restauruotu paveikslu.

Pagal „XXI amžių“

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija