Pašaukti kunigystei, o ne rinktis vietą...

Telšių vyskupo Jono Borutos SJ dekretu du jauni kunigai Aivaras Pudžiuvelis ir Vaidas Gadeikis pernai buvo paskirti dirbti vikarais Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (jie į Šilalę buvo atkelti iš Rietavo ir Žemaičių Kalvarijos) ir dar padeda aptarnauti be nuolatinio kunigo esančias Tūbinių Dievo Apvaizdos ir Vaitimėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijas. Praėjusį rudenį šie kunigai pakeitė iki šiol du Šilalėje dirbusius kunigus, kurie iškelti kitur.

Užkalbinau abu Šilalės kunigus vikarus.

Pirmiausia klausiu, ar patinka Šilalėje?

Kun. Aivaras PUDŽIUVELIS:

Mes esame pašaukti kunigystei, o ne rinktis vietą. Paklūstame vyskupui ir pagal jo dekretą einame atlikti šventas kunigo pareigas ten, kur vyskupas siunčia. Šiuo metu esu labai gražios Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios vikaras, žavi tvarkinga jos aplinka, didingas prie šios šventovės esantis Lurdas. Šilalė – nuostabi žmonių pamaldumu, didelė, pamaldi ir dvasingai nusiteikusių žmonių parapija.

Papasakokite apie savo apsisprendimą kunigystei.

Sakoma, kad pašaukimą brandina Dievas. Aš pašaukimą pajutau būdamas trečiajame kurse. O link suvokimo apie pašaukimą Dievas mane vedė jau nuo šešiolikos metų, kai 1994 metais įstojau į Mažąją kunigų seminariją, esančią Telšiuose, buvusiame licėjuje. Ją baigęs 1997 metais pradėjau seminaristo kelią. Seminariją baigiau 2003 metais ir tų pačių metų pabaigoje gavau iš vyskupo Jono Borutos SJ kunigystės šventinimus.

Kur esate dirbęs?

Mano pirmoji kunigystės vieta buvo Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapija. Ten dirbau vienerius metus. Paskui dvejus metus dirbau Tauragėje, dar dvejus metus – Klaipėdoje, Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, ir vienerius metus – Šv. Kazimiero bažnyčioje. Paskui, penkerius metus dirbau Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios administratoriumi. Dvejus metus buvau administratoriumi Rietavo aptarnaujamose Medingėnų ir Spraudės bažnytėlėse. Iš to laikotarpio išliko labai malonūs prisiminimai.

Ar nepabodo kilnotis iš vienos vietos į kitą?

Tai mane grūdina, stiprina bei įtvirtina mano pašaukimą būti kunigu. Be to, dirbdamas skirtingose vietose, spėjau sukaupti nemažai teorinių ir praktinių kunigystės įgūdžių. Tiksliau sakant, save patikrinau ir tikrai jaučiu, kad mano pašaukimas – kunigystė! Darbas skirtingose parapijose yra puiki praktika ir užsigrūdinimas kunigystei.

O kas Jus pašaukė į kunigystę?

Kun. Vaidas GADEIKIS:

Kaip Kristus pašaukė paprastus žvejus būti apaštalais, tuo keliu ir aš pasukau. Prieš tai netgi sapnavau sapną, kad aš, apsivilkęs gražia, balta lyg sniegas kamža vaikelis, dalyvauju labai iškilmingoje procesijoje aplink bažnyčią: groja vargonai, gieda choras, vėliavas neša jaunimas ir taip gera, taip šviesu pasidarė, kad ir šiandien prisimenu šį sapną. Man regis, kad Dievas mane kunigystei pašaukė per sapną. Didelės įtakos turėjo ir buvusi mano klasės auklėtoja Vilma Pleikytė, nuo penktos klasės mums dėsčiusi gamtos mokslus ir vis užsimindavusi, kad aš turėčiau rinktis kunigystės kelią. Kartais ji pasakydavo: „Tu tikrai būsi kunigėlis!“ Didelės įtakos turėjo kunigas Antanas Bunkus. Įstojus į seminariją mane šiam pašaukimui ir galutinai apsispręsti padėjo kunigas Jonas Ačas. Mokytis seminarijoje man labai patiko.

Nors dar vos keletą mėnesių dirbate vikaru, Šilalės parapijos tikintieji jau pastebėjo Jūsų mandagumą, nuoširdumą, stropumą. Kaip tai priimate?

Nors aš dar jaunas, bet kiekvienu momentu jaučiu, kad esu kunigas, todėl privalau visus mylėti. Juk ir Dievas myli netgi nusidėjėlius... Jeigu su meile žiūrime į Kristų, vadinasi, turime mylėti tikinčiuosius, o netikintiesiems įskiepyti tikėjimą ir meilę Dievui. Pirmiausia, aš esu kunigas, privalantis su meile ir pagarba žvelgti į kiekvieną žmogų, nors dar esu jaunas, bet manyje liepsnoja meilė Dievui ir žmonėms, net ir didžiausiems nusidėjėliams.

Jums patikėtos ir Šilalės parapijoje veikiančio Marijos legiono dvasios vado pareigos? Taigi Jums išreikštas pasitikėjimas.

Nors esu dar jaunas, bet stengiuosi pateisinti kunigo vardą. Sunkesnėmis minutėmis pats sau sakau: „Juk aš esu kunigas, pasirinkęs kunigystę savo noru, todėl privalau viską nugalėti, įveikti ir kantriai su Viešpaties pagalba eiti kunigystės keliu. Ir dar. Aš niekuomet nepasmerkiau nupuolusio žmogaus. Priešingai, aš padedu jam atsikelti, žvelgti į Dangų ir ieškoti kelio pas Viešpatį...

Nuoširdžiausiai Jums abiems dėkoju už pokalbį.

Kalbino Pranciškus ŽUKAUSKAS

Autoriaus nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“