Netektis

A†A kun. jubil. dr. Leonas Povilas ZAREMBA

(1923 10 17–1948 02 21–2017 05 22)

Gegužės 22 dieną Kaune mirė t. Leonas Povilas Zaremba. Jis buvo Jono Zarembos ir Karolinos Dragūnaitės-Zarembienės sūnus, gimė 1923 m. spalio 17 d. Šeduvoje, šeimoje buvo trečias vaikas iš penkių. Lankė pradžios mokyklą Šimonyse ir Kupiškyje, mokėsi Panevėžio gimnazijoje, ją baigė 1941 metais. Trumpai dirbo Panevėžio savivaldybės įstaigoje ir „Kalnapilio“ alaus gamykloje.

1942 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos fakultete. Pirmaisiais teologijos studijų metais (1944–1945 m.) mokėsi Eichšteto (Bavarija) kunigų seminarijoje kartu su kitais iš Kauno per karą nusiųstais klierikais. Trejus metus studijavo Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje, gyvendamas Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje. 1948 metais apgynė teologijos licenciato laipsnį. Tų pačių metų vasario 21 dieną Šv. Pauliaus už sienų bazilikoje kardinolas Luidžis Taglija (Luigi Traglia) L. Zarembą įšventino kunigu.

Čilės sostinės Santjago arkivyskupui pakvietus lietuvius kunigus į talką, atsiliepęs į šį kvietimą, kun. L.  Zaremba ėjo vikaro pareigas Melipilos užmiesčio ir sostinės Šv. Krescencijaus bei Šv. Mykolo arkangelo parapijose, metus buvo kapelionu Santjago katedroje. 1952 m. rugsėjo 7 d. įstojo į Jėzaus Draugiją ir atliko naujokyną Čilėje. Tėvas Leonas visą gyvenimą atsiminė Santjage sutiktą jėzuitą Albertą Hurtadą, vėliau paskelbtą šventuoju.

1954–1956 metais kun. L. Zaremba filosofijos ir teologijas studijas tęsė Buenos Airėse, Argentinoje. Vėliau Urugvajuje dvejus metus buvo Takuarembo jėzuitų gimnazijos berniukų bendrabučio vedėjas, mokė tikybos bei geografijos. Aplinkiniai liudijo, kad ispanų kalbą mokėjo kaip vietinis gyventojas.

1958 metais t. L. Zaremba atvyko į užsienyje gyvenančių lietuvių jėzuitų būstinę Čikagoje, dirbo Jaunimo centre. 1960–1961 metais jėzuitų dvasingumo metus – terciatą – atliko Pomfrete, Konektikuto valstijoje, po kurio vėl grįžo į Čikagos jėzuitų namus. Vienerius metus ėjo Aušros Vartų parapijos Monrealyje, Kanadoje, vikaro pareigas. 1964–1967 metais jis – Fatimos Marijos lietuvių parapijos Montevidėjuje, Urugvajuje, klebonas, 1967–1968 metais lietuvių jėzuitų vyresnysis San Paule, Brazilijoje, 1968–1972 metais – Monrealio Aušros Vartų parapijos klebonas. 1972–1974 metais vėl gyveno Čikagoje, vadovavo lietuvių religinėms radijo programoms, būdavo įvairių lietuvių jaunimo stovyklų JAV ir Kanadoje kapelionu. 1974–1977 metais t. L. Zaremba paskirtas Nuolatinės Dievo Motinos Pagalbos lietuvių parapijos vikaru Klivlende (JAV) ir lietuvių jėzuitų provincijolo pagalbininku.

1977–1983 metais t. L. Zaremba (in exteris) vadovavo Lietuvos jėzuitų viceprovincijai, rūpinosi įvairia sielovada Čikagoje, kasmet lankė jėzuitus Pietų Amerikoje bei savo seserį Toronte. Jėzuitų Jaunimo centro Čikagoje administravimą jis perleido pasauliečių tarybai, kad būtų jėgų ir laiko užsienio lietuvių sielovadai. Vėliau vėl dvejus metus dirbo Klivlende, po to turėjo trumpą atgaivą Romoje, gilindamasis į dvasinę teologiją. Nuo 1986 metų patarnavo pietvakarių Čikagos priemiesčių lietuviams ir rūpinosi Palaimintojo Jurgio Matulaičio lietuvių katalikų misijos Lemonte steigimu. 1989 metais tapo jos pirmuoju kapelionu – direktoriumi, padėjo pagrindus ligi šiol sėkmingai veikiančiai sielovadai, o 1992 metais buvo pašauktas į Lietuvą „laikinai“ dėstyti kunigų seminarijoje. 1993–2003 metais buvo Kauno kunigų seminarijos dėstytojas, VDU docentas ir kapelionas, seminarijos dvasios tėvas, nuodėmklausys, vadovaudavo dvasinėms pratyboms. 2004 metais – Šiaulių jėzuitų namų vyresnysis ir laikinas naujokyno vedėjas, vėl grįžo į tarnystę Kauno kunigų seminarijoje iki 2008 metų. Nuo 2005 metų buvo Kauno arkivyskupijos liturgijos komisijos narys, kelis kartus dalyvavo jėzuitų teologinėse konferencijose.

2004 metais dalyvavo t. Jono Bružiko ir t. Vlado Mikalausko įsteigtos lietuvių bažnyčios Montevidėjuje 50 metų jubiliejuje. Vietiniai jėzuitai rašė apie jo vienuolišką dvasią ir kuklumą.

T. L. Zaremba ne tik dėstė asketinę teologiją, bet ir pats buvo kruopštus, labai tvarkingai vedė asmeninį ir tarnybinį susirašinėjimą, apyskaitas, dokumentus, to paties tikėdamasis ir iš kitų jėzuitų. Broliai jėzuitai vis prisimena tėvo Leono uolumą užsirašant visas atnašautas Mišias ir jų intencijas. Yra išvertęs šv. Ignaco biografiją.

Apie 1972 metus tėvas Leonas svarstė galimybę pereiti iš Jėzaus Draugijos į kartūzų vienuoliją, tačiau, pasikalbėjęs su abiejų vienuolijų vyresniaisiais, suprato, kad yra laimingas, būdamas jėzuitu.

Nuo 2009 metų t. L. Zaremba gyveno Kauno jėzuitų namuose, rašė namų istoriją, nuo 2014 metų priėmė misiją melstis už Jėzaus Draugiją ir Bažnyčią.

T. L. Zarembos žemiškieji palaikai buvo pašarvoti Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje. Laidotuvių šv. Mišias gegužės 23-iąją aukojo arkivyskupai Lionginas Virbalas SJ ir Sigitas Tamkevičius SJ, vyskupai Jonas Boruta SJ, Jonas Ivanauskas, Linas Vodopjanovas OFM, Kęstutis Kėvalas ir apie 30 kunigų. Homiliją sakė kun. Vaidas Lukoševičius SJ. Kapinėse atsisveikinimo žodžius tarė kunigai Jonas Katulis SJ ir Aldonas Gudaitis SJ. Kun. L. Zaremba palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Pagal „XXI amžių“
Ričardo Šaknio nuotrauka

© 2017 „XXI amžius“