Šventoji Aušvico lagerio kalinė

Rugpjūčio 9 dieną Osvencimo Dialogo ir maldos centre buvo atidaryta paroda „Aušvicas šiandien“, skirta 75-osioms šv. Kryžiaus Teresės Benediktos – Editos Štain (Edita Stein) – kankinystės metinėms. Žydų kilmės filosofė, karmelitė vienuolė, buvo nužudyta Aušvico lagerio dujų kameroje 1942 m. rugpjūčio 9 d. Jos kankinystės sukakčiai skirtą parodą sudaro 30 nuotraukų, kurias Aušvico lagerio teritorijoje padarė prieš dvejus metus miręs vokiečių fotografas Martinas Blumė (Martin Blume). Parodos atidarymui buvo surengta diskusija, kurioje, kartu su istorikais, sociologais dalyvavo vokietis kunigas Manfredas Dezelėris (Manfred Deselärs), jau daug metų gyvenantis Osvencime, vienas Dialogo ir maldos centro kūrėjų. Osvencimo karmeličių vienuolyno koplyčioje buvo irgi aukojamos šv. Kryžiaus Teresės Benediktos liturginio minėjimo Mišios.

Šventoji kankinė Edita Štain gimė 1891 m. spalio 11 d. religingų žydų šeimoje Vokietijos Breslau mieste, dabartiniame Lenkijos Vroclave. Jos gimimo dieną tais metais buvo minima viena pagrindinių judaizmo švenčių – atgailos diena Jom Kipur. Nors šeima buvo religinga, kaip vėliau prisipažino pati Edita, būdama 14 metų suprato, kad jos niekas nesieja su tėvų tikėjimu, kad ji save suvokia kaip ateistę. 1911 metais E. Štain pradėjo studijas Breslau universitete; buvo žymaus filosofo, fenomenologijos pradininko Edmundo Huserlio (Edmund Husserli) studentė, o 1916 metais apgynusi filosofijos daktaro disertaciją, tapo savo profesoriaus asistente. Iš mokslinių paskatų studijuodama garsiosios mistikės ir karmelitų reformatorės Teresės Avilietės raštus, Edita vis labiau ėmė domėtis krikščionybe ir artėti prie karmelitiškojo dvasingumo. 1922 m. sausio 1 d. ji priėmė krikštą. Pradėjo dirbti mokytoja katalikiškoje mokykloje. Praėjus vienuolikai metų nuo tapimo krikščione, E. Štain subrandino apsisprendimą dar radikaliau pakeisti savo gyvenimą ir 1933 metais įstojo į Kelno basųjų karmeličių vienuolyną, o 1938 metais duodama amžinuosius įžadus gavo naują vienuolišką vardą: Kryžiaus Teresė Benedikta.

„Kryžiaus išmintis suprantama tik tuomet, kai išbandoma kryžiaus našta“, – rašė Edita, tapusi seserimi karmelite, galbūt nujausdama, kad jai pačiai teks paliudyti šią tiesą. 1942 m. rugpjūčio 2 d. į Olandijos Echto karmeličių vienuolyno koplyčią, kurioje drauge su kitomis vienuolėmis meldėsi ir sesuo Kryžiaus Teresė Benedikta, įsiveržė ginkluoti naciai. Prasidėjo Editos Kryžiaus kelias. Po savaitės, rugpjūčio 9 dieną ji mirė Aušvico konclagerio dujų kameroje.

1987 m. gegužės 1 d., lankydamasis Kelne, popiežius Jonas Paulius II Kryžiaus Teresę Benediktą Editą Štain paskelbė palaimintąja; 1998 m. spalio 11 d. Šv. Petro aikštėje vyko jos kanonizacijos iškilmė; o 1999 m. spalio 1 d. atidarydamas Europai skirtą neeilinę Vyskupų Sinodo asamblėją, popiežius Jonas Paulius II ją paskelbė Europos globėja, kartu su šv. Brigita Švede ir šv. Kotryna Sieniete.

Vatikano radijas

© 2017 „XXI amžius“