Šventieji jau pasiekė tikslą, mes – dar kelyje

Pirmosiomis lapkričio dienomis paminime tuos, kurių nebėra su mumis. Šventaisiais džiaugiamės, už kitus meldžiamės. Nors jie peržengė gyvenimo slenkstį, bet tikėjimo bendrystė mus jungia. Šiandien žvelgiame į tuos, kurie pasiekė patį didžiausią tikslą, kokį tik žmogus galėtų turėti, – Dievą. Šventieji yra Dievo artumoje. Jie buvo tokie pat žmonės kaip mes visi, ėjo nė kiek ne lengvesniu gyvenimo keliu. Jiems teko įveikti sunkumus, nusiminimą, gundymą. Šventasis – ne tas, kurio nepalietė jokia dėmė, o tas, kuris ėjo atsivertimo keliu, nepaisydamas nuopuolių, gręžėsi į Dievą. Nekelkime jiems žmogui neįmanomų reikalavimų niekada nesuklupti, o žavėkimės troškimu, ryžtu pakilti, juos minėdami džiaukimės galutine jų pergale.

Šv. Bernardas sako: „Šventieji nestokoja mūsų gerbimo ir mūsų pamaldumas jiems nieko neprideda. Todėl aišku, kad pagarbus jų minėjimas yra svarbesnis mums, o ne jiems“. Kodėl svarbu, kokia nauda gerbti šventuosius? Tas pats šventasis atsako: „Šventųjų gerbimas palaiko ir ugdo mūsų troškimus. Kaip žmogus galėtų gyventi nieko netrokšdamas, nieko nesiekdamas?“ Ir pamini du svarbius troškimus.

Pirmasis – būti su šventaisiais dangaus garbėje, džiaugtis jų bendryste. „Pirmykštė Bažnyčia mūsų laukia, bet esame apsileidę; šventieji mūsų trokšta, bet esame abejingi; teisieji mūsų laukia, bet mes į tai nekreipiame jokio dėmesio. Pabuskime pagaliau, broliai; prisikelkime su Kristumi, ieškokime to, kas aukštybėse, pajuskime dangiškų gėrybių skonį. Siekime tų, kurie mūsų trokšta, skubėkime pas tuos, kurie mūsų laukia“.

Šventųjų minėjimas skatina trokšti didelių dalykų, nepasitenkinti greitai praeinančiais. Skaitinys iš Apreiškimo knygos pasakojo apie šventąjį miestą, dangiškąją Jeruzalę, angelų ir šventųjų bendruomenę, kuri amžinai pasilieka su Dievu, šlovina jį: „Išgelbėjimas iš mūsų Dievo... Palaima, ir šlovė, iš išmintis... ir garbė, ir galybė... mūsų Dievui per amžių amžius“. Ar trokštame būti su jais ir tokie kaip jie? Ar mūsų troškimai neapsiriboja menkais dalykais? Turėti didelius troškimus – gyvybingumo ženklas. Šventieji jau pasiekė tikslą, mes dar esame kelyje.

Antras troškimas, kurį pamini šv. Bernardas, – kad Kristus mums pasirodytų taip, kaip šventiesiems jis jau yra pasirodęs. Taigi trokštame ne tik būti su šventaisiais, bet ir vienytis su Kristumi. Jis mūsų gyvenimą padaro pilnavertį, visavertį. Daiktai ir net žmonės šioje žemėje yra svarbūs, bet praeina. Jei savo gyvenimo neremsime tuo, kas pastovu, jis susvyruos.

Šventųjų atminimas testiprina troškimą būti su Kristumi, kuris yra visa ko pagrindas, mūsų gyvenimo pamatas. Tada dangus bus ne tik siekiamas, bet ir pasiekiamas tikslas. Apie tai mums kalba ir palaiminimai, kuriuos girdėjome Evangelijoje.

Jei pasitiki Kristumi, tada vargo, – savo ribotumo, trapumo bei silpnumo – patyrimas, skausmas ir kančia gali tapti palaiminimu: palaiminti beturčiai dvasia, palaiminti liūdintys...

Jei visada pasitiki Kristumi, tada gėrio, teisingumo ir taikos siekis, atleidimas ir susitaikymas tampa palaiminimu: palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo, palaiminti gailestingieji...

Jei tiki į Kristų ir visiškai Jam save atiduodi, gyvenimo tyrumas ir skaidrumas tampa palaiminimu: palaiminti tyraširdžiai...

Jei Kristus yra tavo gyvenimo pagrindas, net sunkumai, prieštaravimai, persekiojimai taps palaiminimu: palaiminti, kurie persekiojami dėl teisumo...

Šiais metais palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas Teofilius ragino: „Reikia melstis ir į Lietuvos globėją šv. Kazimierą ir kitus mūsų tautiečius, kurie dar nėra Bažnyčios paskelbti šventaisiais, bet jau yra pas Dievą ir gali mums padėti. Kadangi malonė prigimties nenaikina, bet tobulina, tai ir šventieji danguje jautriau išklauso maldų savo tautiečių artimųjų ir didesniu rūpestingumu gali padėti, kai į juos yra kreipiamasi“.

Mūsų šventieji ir palaimintieji – šv. Kazimieras, pal. Jurgis Matulaitis, pal. Teofilis Matulionis – ir visi, esantys Dievo artumoje, telydi mus gyvenimo kelyje ir kasdien tepadeda siekti šventumo.

Kauno arkivyskupas metropolitas
Lionginas VIRBALAS SJ

Homilija Visų Šventųjų iškilmėse

© 2017 „XXI amžius“