Bažnyčios diplomatas

Lapkričio 19 dieną Romoje mirė kardinolas Andrea Korderas Landza di Montedzemola (Andrea Cordero Lanza di Montezemolo), Popiežiškosios Šv. Pauliaus už mūrų bazilikos arkikunigas emeritas, buvęs diplomatas, Šventojo Sosto ir Izraelio santykių normalizavimo architektas.

Jis gimė Turine 1925 metais Italijos karalystės ginkluotųjų pajėgų pulkininko ir karo metais Pogrindinio karinio fronto vado, nacių nužudyto Romoje 1944 metais, šeimoje. Pagal šeimos tradiciją būsimas kardinolas irgi tarnavo savanoriu Italijos išsivadavimo kovose, tačiau taikos metu pasirinko architekto profesiją, dirbo architekto Pjerluidžio Nervio (Pierluigi Nervi), Vatikane pastačiusio didžiąją Pauliaus VI audiencijų salę, studijoje. Baigęs filosofijos ir teologijos mokslus Grigaliaus universitete ir įšventintas į kunigus 1954 metais būsimas kardinolas rinkosi Bažnyčios diplomato kelią, kuriuo ėjo net 42 metus. A. K. Landza di Montedzemola, kaip nunciatūros sekretorius, tarnavo Meksikoje, Japonijoje, Kenijoje, Ugandoje ir Tanzanijoje. Atšauktas į Romą tarnavo Vatikano Valstybės sekretoriate ir Bažnyčios viešųjų reikalų taryboje.

1972 metais popiežius Paulius VI paskyrė monsinjorą Andrea prieš keletą metų įsteigtos naujos dikasterijos, Teisingumo ir Taikos Popiežiškosios komisijos, pasekretoriu, 1977 metais – dikasterijos sekretoriumi. Tais pačiais metais jis sugrįžo į diplomatiją, buvo Popiežiaus paskirtas Apaštališkuoju pronuncijumi Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Apaštališkuoju delegatu Saliamono salose. Konsekruotas arkivyskupu inauguravo Šventojo Sosto diplomatinę atstovybę Papua Naujojoje Gvinėjoje. Popiežius Jonas Paulius II jį paskyrė nuncijumi Hondūre ir Nikaravoje, o iš čia – Urugvajuje. Montevidėjuje priėmė du kartus apsilankiusį popiežių Joną Paulių II. 1990 metais A. K. Landza di Montedzemola išvyko su nauja diplomato misija kaip Apaštališkasis delegatas į Jeruzalę ir Palestiną. Netrukus buvo paskirtas ir nuncijumi Kipre, kiek vėliau – Apaštališkuoju delegatu Jordanijoje. Tarnaudamas Izraelyje tapo Šventojo Sosto ir Izraelio santykių normalizavimo architektu, jam tarpininkaujant parengta ir pasirašyta Pamatinė sutartis, kuria buvo pripažinti Katalikų Bažnyčios ir žydų tautos santykiai ir istorinis katalikų ir izraeliečių draugystės, abipusio susitaikymo ir supratimo plėtros procesas. Pasirašius istorinę sutartį, arkivyskupas buvo paskirtas pirmuoju Apaštališkuoju nuncijumi Izraelyje. Bažnyčios diplomatas iš Tel Avivo sugrįžo į Romą, paskirtas Apaštališkuoju nuncijumi Italijoje ir San Marine.

2005 metais, pertvarkius pastoracines normas Šv. Pauliaus už mūrų bazilikoje, popiežius Benediktas XVI paskyrė A. K. Landza di Montedzemolą pirmuoju Šv. Pauliaus už mūrų bazilikos arkikunigu. 2006 m. kovo 24 d. popiežius Benediktas XVI jį paskyrė kardinolu. Jo paragintas popiežius Benediktas XVI 2008–2009 metais Visuotinėje Bažnyčioje paskelbė Tautų Apaštalui Pauliui skirtus metus. Kardinolo sumanumo dėka po bazilikos centriniu altoriumi atlikti archeologiniai kasinėjimai ir kiti moksliniai tyrimai patvirtino tradicijos perduotas žinias, jog ten esantis sarkofagas iš tikrųjų yra šv. Pauliaus kapas ir kad jame yra žemiški Tautų Apaštalo palaikai. Kard. A. K. Landza di Montedzemola, būdamas bažnytinės heraldikos ekspertas, sukūrė popiežiškąjį Benedikto XVI herbą.

Popiežius Pranciškus išsakė nuoširdų susižavėjimą Bažnyčiai ištikimu ir uoliu ganytoju, jo ilga ir vaisinga kaip kunigo ir vyskupo tarnyste Evangelijai ir Šventajam Sostui, su dėkingumu paminėjo kardinolo darbus Popiežiškosiose atstovybėse ir sielovadinį darbą Šv. Pauliaus už mūrų bazilikoje, meldė Viešpatį, kad užtariant Švč. Mergelei Marijai ir Tautų Apaštalui pelnytų amžiną ramybę ir džiaugsmą.

Kard. A. K. Landza di Montedzemolos laidotuvės įvyko antradienį Šv. Petro bazilikoje. Gedulingoms Mišioms vadovavo Kardinolų kolegijos vicedekanas, kardinolas Džiovanis Batista Re (Giovanni Battista Re). Po Mišių velionio karstą palaimino popiežius Pranciškus.

Vatikano radijas

© 2017 „XXI amžius“