Popiežius paskyrė pirmąjį katalikų vyskupą Azerbaidžane

Paskirtasis vyskupas Vladimiras Feketė SDB

Popiežius Pranciškus paskyrė vyskupu vadovauti mažajai Azerbaidžano katalikų bendruomenei kunigą salezietį Vladimirą Feketę. Paskirtasis vyskupas gimė 1955 metais Bratislavoje. Baigęs matematikos ir vėliau geologijos studijas, slapta davė įžadus kunigų saleziečių kongregacijoje ir 1983 metais irgi slapta Berlyne iš kard. Joachimo Maisnerio (Joachim Meisner) rankų priėmė kunigo šventimus. Iki pat komunizmo Čekoslovakijoje žlugimo kun. V. Feketė SDB savo tarnystę vykdė slapta, tuo pat metu oficialiai dirbdamas geologu. Kai Bažnyčia atgavo laisvę, kun. V. Feketė buvo išsisiųstas pagilinti teologijos ir kanonų teisės studijų į Austriją ir į Lenkiją. Grįžęs buvo paskirtas saleziečių noviciato vadovu. 2009 metais kun. V. Feketė buvo paskirtas Azerbaidžano katalikų misijos „sui iuris“ vadovu, o 2011 metais ją pakėlus į Apaštališkosios prefektūros rangą, – Azerbaidžano Apaštališkuoju prefektu.

Azerbaidžano katalikų bendruomenė labai maža – jos narių skaičius nesiekia tūkstančio. Apie 2,5% šalies gyventojų yra krikščionys stačiatikiai (ortodoksai), priklausantys Baku vyskupijai, kuri yra pavaldi Maskvos patriarchatui; apie 1,5% priklauso Armėnų Apaštališkajai Bažnyčiai. Didžiulė dauguma, beveik 10 milijonų Azerbaidžano gyventojų, yra musulmonai, dauguma šiitai.

Azerbaidžaną panašiai kaip ir kitas regiono šalis krikščionybė pasiekė jau pirmaisiais amžiais. Pasak tradicijos, Kristų čia skelbė apaštalas Baltramiejus ir čia, Baku mieste, jis buvo nukankintas. Vėliau įsivyravęs islamas beveik visiškai ištrynė krikščionybės pėdsakus.

Azerbaidžano katalikų istorija siekia XIX amžiaus pabaigą. Kaspijos jūroje atradus naftos telkinius, Azerbaidžanas pradėjo traukti verslininkus ir darbininkus iš kitų carinės Rusijos kraštų ir iš užsienio. Greitai susiformavo stačiatikių bendruomenės, o drauge ir didoka katalikų bendruomenė, turėjusi net apie 10 tūkst. narių. 1911 metais ji pasistatydino neogotikinę bažnyčią, dedikuotą Nekaltai Pradėtajai Švč. Mergelei Marijai. Prasidėjus komunistų valdymo laikams katalikų bendruomenė buvo išblaškyta, o bažnyčia 1931 metais nugriauta. Maža Azerbaidžano katalikų bendruomenė atgimė 1992 metais. Nuo pat pradžių jai vadovauja saleziečiai iš Slovakijos. Neturėdami savo bažnyčios, Baku miesto katalikai rinkdavosi privačiuose namuose. 2002 metais šv. Jono Pauliaus II vizito metu Azerbaidžiano valdžia padovanojo katalikams sklypą bažnyčios statybai. 2008 metais buvo konsekruota nauja bažnyčia – vienintelė katalikų bažnyčia visame Azerbaidžane. Pernai rugsėjo mėnesį Azerbaidžano katalikus aplankė popiežius Pranciškus.

© 2018 „XXI amžius“