Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2018 m. kovo 2 d., Nr. 5 (296)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Pasninkas – ne tam, kad kiti matytų

„Pasninkaukime nuoširdžiai, su krikščionišku nuoseklumu, pasninkaukime nuolankiai“, – ragino Popiežius vasario 16-osios, penktadienio, rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas tos dienos skaitinius. Koks turėtų būti pasninkas? Kokio pasninko iš mūsų laukia Dievas? Šv. Mišių Žodžio liturgijos pirmajame skaitinyje atsako pranašas Izaijas: „Nuimti neteisės pančius, atleisti jungimo virves, paleisti kankinamuosius, sugriauti bet kokį jungą, dalyti alkstantiems duoną, priglobti pastogės neturintį vargšą, aprengti matomai nuogą ir likimo valiai nepalikti brolio“. Jei nesugebi visiškai pasninkauti, jei tau per sunku, tuomet pasninkauk, kiek sugebi, bet tai daryk nuoširdžiai, ne tam kad kiti matytų, bet kad Viešpats matytų tavo nuoširdžią auką. „Nepasninkaukite taip kaip šiandien dažnai esate įpratę, nekelkite triukšmo, kad jus matytų, – sakė Šventasis Tėvas. – Mes esame katalikai, mes laikomės savo tikėjimo praktikų, mes priklausome šiai atgailautojų, pasninkautojų draugijai. Pasninkauti reikia nuoširdžiai, su krikščionišku nuoseklumu, ne tam, kad kiti matytų ir sakytų: „Žiūrėkite, koks jis teisuolis“. Toks pasninkas yra ne kas kita kaip apsimetinėjimas, dorybės iškraipymas“.

Kai pasninkaujame, kiti tegul nemato. Mūsų veide tebūna šypsena. Mano pasninkas skirtas ne tam, kad kiti jį matytų, bet kad kitus pasiektų mano daromi artimo meilės darbai. Pasninkauti – kai ko atsižadėti, jausti alkį, aukoti savo pasninką kaip permaldavimą už savo nuodėmes, o tuo pat metu tai, ko atsisakome, aukoti stokojantiems, kad pasninkas taptų geru darbu kitiems, kad juos pasiektų.

„Ar mano pasninkas padeda kitiems? Jei ne, jis netikras, nenuoseklus. Jis mane paverčia dviveidžiu. Aš tik apsimetu krikščioniu kaip fariziejai, sadukiejai, o viduje nesu krikščionis. Nuolankiai prašykime nuoseklumo malonės. Jei ko nors nesugebu, to ir nedarau. Neapsimetinėkime, kad darome. Darykime tik tai, ką įstengiame, bet visada su krikščionišku nuoseklumu. Viešpats mums tesuteikia šią malonę“, – baigė homiliją popiežius Pranciškus.

Vatikano radijas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija