Netektys

A†A mons. Kazimieras SENKUS

(1917 01 24–1942 05 30–2018 02 15)

Vasario 15 dieną mirė vyriausias Lietuvos kunigas Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos rezidentas monsinjoras Kazimieras Senkus. Jis gimė 1917 m. sausio 24 d. Teiberių kaime, Didvyžių parapijoje, Vilkaviškio valsčiuje, devynis vaikus auginusioje šeimoje. 1929 metais pradėjo lankyti Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją, ją baigęs 1935 metais įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją. Ten mokėsi iki 1940 metų. Kai sovietinė armijaa užėmė Lietuvą, pasitraukė į Vokietiją ir Miunsterio kunigų seminarijoje ir universitete tęsė teologijos studijas. Kunigu įšventintas Miunsterio Šv. apaštalo Pauliaus katedroje 1942 m. gegužės 30 d. Po šventimų kunigas Kazimieras apie pusmetį vikaravo Rokselio (Roxel) parapijoje netoli Miunsterio, o 1943–1944 metais tarnavo kaip lietuvių kapelionas Saksonijoje: Leipcige, Drezdene ir kitose vietovėse Bautceno vyskupijoje. 1944 metais susirgo plaučių tuberkulioze ir tris mėnesius gydėsi sanatorijoje prie Egerio. 1945 metais, priartėjus frontui, pasitraukė į Bavariją ir iki rudens pavadavo sergantį kleboną Vyfelsdorfe. Paragintas vyskupo Vincento Padolskio tų pačių metų rudenį įstojo į Regensburgo bažnytinės muzikos mokyklą. Ten studijavo iki 1947 metų, drauge ėjo ir lietuvių kapeliono pareigas. 1947 metais pradėjo studijas Romoje, Popiežiškajame sakralinės muzikos institute grigališkojo choralo klasėje. Studijas baigė sakralinės muzikos magistro laipsniu. Iki 1954 metų darbavosi Popiežiškojoje lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje Romoje, vargoninkaudavo ir mokydavo giedojimo. Gavęs Baltų instituto stipendiją darbui apie lietuvių liaudies dainų melodijas ir formas kun. K. Senkus 1954 metais grįžo į Vokietiją ir apsigyveno Hechingene, kapelionavo senelių namuose, rengė giesmyną „Garbė Dievui“, drauge turėjo ir daug dėmesio skirti savo sveikatai stiprinti. 1960–1962 metais kun. K. Senkus darbavosi Tiubingene, klierikų konvikte „Wilhelmstift“ ir ėjo repetitoriaus pareigas, mokydamas klierikus bažnytinio giedojimo ir drauge kaip kapelionas aptarnaudamas vieną kliniką. 1962 metų rudenį Rotenburgo vyskupas paskyrė kun. K. Senkų vyskupijoje gyvenančių lietuvių kapelionu su asmeninio klebono teisėmis. Tuo metu jis nuolat gyveno Štutgarte. Nuo 1970 metų ėjo Lietuvių katalikų misijos vedėjo pareigas, drauge padėdamas sielovadoje vienoje iš Štutgarto vokiečių parapijų.

1995 m. gruodžio 22 d. šventasis popiežius Jonas Paulius II kun. K. Senkui suteikė Jo Šventenybės kapeliono (monsinjoro) laipsnį. Kviečiamas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos vadovybės, jis atvyko į Lietuvą, oficialiai paprašydamas tuometinio Rotenburgo–Štutgarto vyskupo Valterio Kasperio išleisti jį apsigyventi Kaune. Nuo 1996 m. spalio 10 d. jis ėjo neseniai įsteigtos Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos Kaune laikinojo klebono pareigas. Arkivyskupas, skirdamas jį šiam darbui, pirmiausia žvelgė į ankstesnę šio garbaus kunigo veiklą, matydamas jį kaip žmogų, galintį tiek savo patirtimi, tiek sugebėjimais prisidėti prie naujosios parapijos organizavimo. Nuo pat savo atvykimo į Lietuvą mons. K. Senkus ėjo Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos kapeliono pareigas. Laikinuoju parapijos klebonu monsinjoras Kazimieras išbuvo tik iki 1997 m. kovo 31 d. Tada jis buvo paskirtas Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos altaristu ir toliau ėjo vienuolyno kapeliono pareigas. 1999 m. sausio 13 d. mons. K. Senkus buvo paskirtas Lietuvos Kolpingo draugijos vyriausiuoju dvasios vadu trejų metų kadencijai.

Turėdamas bažnytinės muzikos išsilavinimą, mons. K. Senkus ypač rūpinosi giedojimu Lietuvos bažnyčiose. Jam vadovaujant 2002–2005 metais buvo rengiamas naujas liturginis giesmynas. Nors ir ne visuomet sutikdamas su kolegų nuomone, monsinjoras nuolankiai sutiko, kad visi reikalingi pakeitimai būtų daromi pagal Vyskupų Konferencijos nurodymus.

2008 m. vasario 5 d. mons. K. Senkus, bažnytinės muzikos puoselėtojas, buvęs ilgametis Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas, humanitarinės labdaros ir paramos organizatorius, Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Mons. K. Senkus vasario 15 dieną buvo pašarvotas Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos bažnyčioje. Joje vakare Kauno dekanas mons. Vytautas Grigaravičius kartu su parapijos klebonu kun. Dainiumi Lukonaičiu bei vikaru kun. Emiliu Vasiliausku aukojo šv. Mišias. Vasario 17 dieną laidotuvių šv. Mišias koncelebravo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, broliai kunigai, meldėsi Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserys vienuolės, mirusiojo giminės bei parapijiečiai. Arkiv. S. Tamkevičius SJ priminė prasmingą monsinjoro Kazimiero biografiją – ilgą žmogaus, kunigo, ateitininko, giesmininko gyvenimo kelią. Pagarbą mirusiajam atidavė Ateitininkų federacijos atstovai.

Mons. K. Senkaus testamento vykdytojas mons. Vytautas Grigaravičius dėkojo monsinjoro giminaičiams, jų šeimoms bei visiems bičiuliams, sesėms vienuolėms, ypač sesei Albinai Pajarskaitei ir visiems, kurie kantriai, nuoširdžiai iki paskutinės gyvenimo akimirkos patarnavo ir rūpinosi monsinjoru. Po šv. Mišių mons. K. Senkus palaidotas Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio bažnyčios šventoriuje.

Mons. K. Senkus buvo ištikimas ir nuoširdus Bažnyčios tarnas, visuomet rūpinęsis liturginio giedojimo ir apeigų grožiu. Tvirtas savo įsitikinimais, o drauge švelnus bei atlaidus žmonėms jis paliko visiems Gerojo Ganytojo įkvėptą kunigiškojo gyvenimo pavyzdį.

Pagal Kauno arkivyskupijos kurijos ir Matulaicioparapija.lt pranešimus

© 2018 „XXI amžius“