Tikintysis negali kalbėti apie neturtą, o pats gyventi kaip faraonas

Gegužės 21-ąją popiežius Pranciškus atidarė Italijos Vyskupų konferencijos posėdį ir pasidalijo mintimis apie kelis dalykus, kurie jam kelia susirūpinimą. Italijos vyskupų konferencijos posėdžiai dažnai rengiami (kaip ir šis) Vyskupų Sinodo salėje Vatikane. Tuo pabrėžiamas ypatingas Italijos vyskupų ryšys su Popiežiumi, kuris yra Romos vyskupas ir Italijos primas.

Pašaukimų krizė

„Pirmas dalykas, kuris man kelia susirūpinimą, –  pašaukimų krizė“, – sakė Popiežius ir pavadino ją kraujo nutekėjimu. Pasak popiežiaus Pranciškaus, ši krizė – užnuodytas vaisus, kurį užaugino provizoriškumo kultūra, reliatyvizmas, pinigų diktatūra. Greta šių yra kitos priežastys – tragiškas gimstamumo sumažėjimas, tikra demografinė žiema, taip pat pačioje Bažnyčioje pasitaikantys skandalai, atvėsęs liudijimas. „Kiek seminarijų, bažnyčių ir vienuolynų teks artimiausiu metu uždaryti dėl pašaukimų stokos? Dievas žino. Liūdna, – sakė Popiežius, – kad ši šalis, daug amžių vaisingai ir dosniai davusi daug misionierių, seserų vienuolių, apaštališku uolumu degusių kunigų, dabar kartu su visu senuoju žemynu pasidarė nevaisinga ir nesuranda veiksmingų priemonių, kurios galėtų tai pakeisti“.

Šventasis Tėvas Italijos vyskupams davė konkretų patarimą, „Kodėl gi nepradėjus nuo praktinių, ranka pasiekiamų dalykų? Siūlau jums konkrečiai ir dosniai tarp Italijos vyskupijų dalytis „fidei donum“, keistis kunigais. Pjemonto vyskupijose – didelė sausra, bet štai Apulijos vyskupijose – perteklius“.

Evangelinis neturtas ir skaidrumas

Kitas dalykas, kuris kelia Popiežiui susirūpinimą, – nepakankamas evangelinio neturto liudijimas Bažnyčios gyvenime ir skaidrumo stoka. Šventasis Tėvas paminėjo tai, ko išmoko savo jėzuitiškojo ugdymo metais: „Neturtas – apaštališkosios veiklos motina ir mūras. Motina – nes neturtas gimdo apaštališkąją veiklą; mūras – nes ją saugo. Be neturto neįmanomas apaštališkas uolumas; be neturto neįmanoma tarnauti kitiems. „Tikintysis negali kalbėti apie neturtą, o pats gyventi kaip faraonas. Deja, kartais tai matome...“ – pridūrė popiežius Pranciškus. Kenkia liudijimui ir piktina kitus tie, kas kalba apie neturtą, o patys gyvena prabangoje, kas neskaidriai tvarko pinigus, kas taip administruoja Bažnyčios nuosavybę, tarsi ji būtų jo asmeninė. „Man labai skaudu, kai tenka girdėti apie dvasininkus, kurie leidžiasi manipuliuojami, įtraukiami į situacijas, kurios viršija jų sugebėjimus, ar nesąžiningai elgiasi su „našlės skatiku“. Mes privalome pavyzdingai tvarkyti nuosavybę, laikydamiesi aiškių, visiems galiojančių taisyklių, žinodami, jog ateis diena, kai turėsime duoti ataskaitą vynuogyno šeimininkui“. Popiežius pridūrė ir labai konkretų pavyzdį. Jei vyskupas nori ką nors pakviesti vakarienės, turi sumokėti ne vyskupijos, bet savo kišenės pinigais arba tegul nekviečia.

© 2018 „XXI amžius“