Kai parapija atsiduria skirtingose valstybėse

Butrimonių ir Pabarės parapijų klebonui – Gardino vyskupijos katedros kapitulos garbės kanauninko titulas

Gardino vyskupas Aleksandras Kaškevičius (centre) su katedros kapitulos kanauninkais. Antras iš kairės – Juzefas Aškielovičius

Gardino vyskupijos kapitulos kanauninkas Juzefas Aškielovičius

Butrimonių ir Pabarės parapijų (Šalčininkų r.) klebonui kun. Juzefui Aškielovičiui suteiktas Gardino (Baltarusija) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Kazimiero katedros kapitulos garbės kanauninko titulas. Iškilmės vyko gegužės 8 dieną Gardino aukštojoje kunigų seminarijoje.

Vilniaus krašte žinomas ir mylimas kunigas pagerbtas už pasiaukojantį darbą Katalikų Bažnyčiai Baltarusijoje, kur dešimtajame XX a. dešimtmetyje savo ganytojišku rūpesčiu buvo apgaubęs dvi parapijas – Poleckiškes ir Onžadovą (Gardino vyskupija). Jo iniciatyva ir įsipareigojimu ten buvo pastatytos dvi bažnyčios. Po kunigystės šventimų (1984 m. gegužės 27 d.) kunigas Juzefas dirbo Eišiškių parapijoje, kuriai anuomet priklausė ir dabartinės Baltarusijos teritorija. Lietuvai atgavus nepriklausomybę dalis parapijos liko Baltarusijos pusėje. Varanavo rajono Poleckiškių kaime buvo nutarta pastatyti bažnyčią. Kun. J. Aškelovičiui teko rūpintis jos statyba, o 1990 metais tapus Turgelių parapijos klebonu – bažnyčios statyba Onžadove. Vilniaus arkivyskupijos vadovybė jau žinojo, kad valstybės siena padalys parapijos teritoriją, todėl reikėjo pagalvoti apie bažnyčias tiems, kurie liko Baltarusijos pusėje. Vyskupo Juozo Tunaičio nurodymu imtasi Onžadovo bažnyčios atstatymo. Toje gyvenvietėje buvo likę pal. kun. Mykolo Sopočkos dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą (kunigui 1914–1918 metais buvus Tabariškių parapijos klebonu) pradėtos statyti bažnyčios griuvėsiai.

Deja, viena gražiausių medinių bažnyčių sovietmečiu buvo paversta mineralinių trąšų sandėliu, o iki dešimtojo dešimtmečio iš jos tebuvo likę griuvėsiai. Tikintieji į pamaldas vykdavo į Turgelių bažnyčią. Sugriautoje bažnyčioje kun. J. Aškielovičius paėmęs pirmą po ranka pasitaikiusį šventą paveikslėlį padėjo jį toje vietoje, kur turėjo būti altorius, ir pasakė: „Tu, Jėzau, statyk šią bažnyčią“. Tai buvo paveikslėlis su Gailestinguoju Jėzumi. Šiandien tai – Dievo Gailestingumo bažnyčia.

„Džiaugiuosi dėl šio titulo, kurio nenorėčiau priskirti vien sau. Tai – apdovanojimas visam Vilniaus kraštui, jo kunigams, kurie dirbo iki manęs ir kūrė dvasinį paveldą šiandienos kartoms. Visa tebūna didesnei Dievo garbei“, – pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ sakė kun. J. Aškielovičius. Jis atkreipė dėmesį, kad iškilmės vyko simbolinę gegužės 8 dieną. „Švenčiame Pergalės dieną, o Bažnyčia tą dieną mini šv. Stanislovą, vyskupą kankinį ir pagrindinį Lenkijos ir mūsų Vilniaus katedros globėją“.

Gardino vyskupijos katedros kapitulos garbės kanauninko titulo suteikimo kunigui iškilmės vyko Gardino aukštojoje kunigų seminarijoje, dalyvaujant Gardino vyskupui Aleksandrui Kaškevičiui, kuris šv. Mišiose padėkojo kun. J. Aškielovičiui už indėlį statant Viešpaties bažnyčias ir ganytojišką rūpinimąsi tikinčiaisiais.

„Dievas duoda žmonėms ganytojus, o jų pareiga yra rūpintis patikėtomis avimis. Dėkoju už pripažinimą ir noriu patikinti, kad savo ganytojiškame darbe stengiuosi lygiuotis į aukščiausią Ganytoją Jėzų Kristų“, – po iškilmių sakė kun. J. Aškielovičius. Dėkojo vyskupui ir kapitulai už parodytą pasitikėjimą ir pabrėžė, kad būti „gražios tradicijos puoselėtoju“ yra ne tik apdovanojimas, bet ir įpareigojimas deramai tarnauti Dievui ir Bažnyčiai.

Kapitula – iš kunigų, vadinamų kanauninkais, sudaryta vyskupijos patariamoji institucija. Gardino Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Kazimiero katedros kapitula įkurta 2012 metais. Kapitulos pavadinimas primena seniausią šiame krašte Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią (Vytauto farą) ir vyskupijos globėją šv. Kazimierą. Pagrindinė kapitulos narių pareiga – gyventi pagal kunigystės tobulumo idealus – nuolat gilinti krikščionišką, intelektualinę, dvasinę ir ganytojišką formaciją. Gardino kapitulą sudaro dvasininkų kolegija, kuri veikia kaip patariamasis vyskupijos organas. Kapitulą sudaro tikrieji (gremialiniai) ir garbės kanauninkai. Kanauninko titulas kunigui suteikiamas iki gyvos galvos kaip padėka už nuopelnus Bažnyčiai. Tikrieji kanauninkai (skirtingai nuo garbės kanauninkų) turi tam tikras teises ir pareigas. Ir tik tikrieji kanauninkai turi aktyvią ir pasyvią balso teisę kapitulos susirinkimuose (kaip patariamojo pobūdžio organas) vyskupijoje.

Teresa VOROBEJ

„Vilniaus krašto savaitraštis“

© 2018 „XXI amžius“