Išskirtinė Jono Pauliaus II tarnystė ir jos vertinimas

Mindaugas BUIKA

Pašarvotas popiežius Jonas Paulius II „L'Osservatore Romano“ nuotraukos

Pontifikato pabaiga buvo jo kulminacija

Popiežiaus Jono Pauliaus II paskutiniųjų gyvenimo dienų dramatizmas ir mirtis, kurios metinės Romoje ir visame pasaulyje bus plačiai minimos balandžio 2-3 dienomis, ženklino ne tik epochinės reikšmės 26 metų pontifikato pabaigą, bet ir buvo tikra jo kulminacija pastoracine, ekumenine, socialine ir netgi politine prasme. Iš tikrųjų ta iškalbinga, kančios kupina „tylos katechezė“, kai Šventasis Tėvas, kelias dienas prieš savo mirtį jau praradęs kalbą, laimino šimtatūkstantinę maldininkų minią, susirinkusią į Šv. Petro aikštę, Velykų šventei, vėlesnis maldos budėjimas ištisą parą laukiant žinių apie jo vis blogėjančios sveikatos būklę, pagaliau pranešimas apie žemiškosios kelionės pabaigą balandžio 2-osios vėlyvą vakarą, sukrėtė visus ir kartu sustiprino tikėjimą Prisikėlimu.

Su Dievu ir su savo tauta

Popiežiui Jonui Pauliui II rūpėjo ir Lenkijos, ir globaliniai pasaulio klausimai

Maldininkai iš Lenkijos gedi mirusio tautiečio Šventojo Tėvo

Pasirengimas

1981 m. gegužės 13 d. Mechmetas Alis Agdža, 23 metų turkas, išėjo iš „Isa“ pensiono, esančio Čičeronės gatvėje, netoli Kavuros aikštės ir Sant Andželo pilies ant Tibro kranto prie Vatikano. Buvo nuostabi pavasario diena, ir kartu su 20 tūkstančių maldininkų Mechmetas nužingsniavo Šv.Petro aikštės link į kas savaitę vykstantį susitikimą su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Agdža nebuvo tipiškas maldininkas. Prieš dvejus metus, 1979 m. sausio 1 d., jis užmušė labai populiaraus Stambulo laikraščio „Millenet“ vyriausiąjį redaktorių. Žudiką tuoj pat areštavo, ir jis prisipažino padaręs nusikaltimą, bet teisme 1979 m. spalio 3 d. kategoriškai atsisakė savo prisipažinimų. Lapkričio 23-iąją, nepasibaigus teismui, jis, persirengęs kareivio uniforma, pabėgo iš stropiai saugomo kalėjimo, o po trijų dienų parašė laikraščiui „Millenet“, kad įvykdys savo grasinimą užmušti Popiežių, jeigu šis išdrįs atvykti į Turkiją, kaip planavęs, lapkričio 28 dieną.

Širdies dovana

Zigmas Tamakauskas

Lomža, 1991 metai. Nepamirštamas susitikimas su didžia pasaulio asmenybe – popiežiumi Jonu Pauliumi II. Nuo to laiko mus skiria jau 15 metų tarpsnis. Bet kai kurie prisiminimai neišblėsę iki šiol.

Birželio 3-ios dienos popietė. Lietuva šventė savo Prisikėlimo rytmetį, kurį tada dar temdė sovietinės kariaunos žvanginami ginklai, užimtų pastatų tamsa, okupantų tankų riaumojimai, bet jie neįstengė užgožti mūsų tautos Tikėjimo ir Vienybės Šviesos. Palaiminti Kauno Petrašiūnų parapijos bažnyčios tuometinio klebono kun. Albino Graužinio, išvykome į Lenkijos Respubliką, kurioje turėjo įvykti istorinis susitikimas su Popiežiumi. Nuo seno gyvuoja posakis: nematei popiežiaus, nematei Romos. Šį kartą lyg pati Roma artėjo prie mūsų, artėjo savo dvasinių sparnų didybe ir nuoširdžiu paprastumu.