Palaimintųjų pėdsakais

Kalabrijos apaštalas

Pietų Italijos Contursi Terme miestelyje Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas popiežiaus Benedikto XVI vardu Dievo tarną kun. Marijoną Arciero paskelbė palaimintuoju.

Marijonas Arciero gimė 1707 metais mažame Contursi Terme miestelyje. Jo tėvai Mattia ir Autilia buvo neturtingi samdomi darbininkai, bet giliai tikintys. Katechetas Emanuele Parisi pastebėjo aštuonmečio Marijono ypatingą pamaldumą Dievo Motinai ir pakvietė persikelti į Neapolį. Katechetas, vėliau kunigas, Emanuele Parisi Marijonui buvo ne tik ugdytojas, bet ir dvasios vadovas, paskatinęs pasirinkti pašvęstojo gyvenimo kelią. 1731 metais Marijonas Arciero priėmė kunigystės šventimus.

Kun. M. Arciero labai greitai išsiskyrė iš kitų Neapolio kunigų teologinėmis žiniomis bei humanistiniu pasiruošimu, net buvo pramintas „Dievo biblioteka“. Vėliau buvo pakviestas į Kalabrijos regiono Cassano all`Jonio vyskupiją. Čia jis dirbo kaip tikras misionierius ir piligrimas, statė naujas bažnyčias bei restauravo senas. Tačiau didžiąją laiko dalį praleisdavo mokydamas ne tik vaikus, bet ir suaugusius, parašė knygą dialogų forma „Krikščioniškos doktrinos praktika“ ir išleido net penkis jos leidimus. Entuziastingą Dievo Žodžio skelbėją kunigą Marioną žmonės ėmė vadinti Kalabrijos apaštalu. Po dviejų dešimtmečių, praleistų Cassano all`Jonio vyskupijoje, Neapolio arkivyskupas kardinolas Seriale kunigą Marijoną paskyrė seminarijos dvasios tėvu. Nors jis garsėjo kaip Neapolio kunigų ir diduomenės patarėjas bei nuodėmklausys, tačiau niekados nepamiršo paprastų žmonių dvasinių reikalų.

Kun. M. Arciero daugiau kaip penkis dešimtmečius stengėsi padėti vargšams, juos šelpti ir mokyti, nors pats gyveno iš to, ką kiti žmonės paaukodavo. Stiprybės jis sėmėsi dažnoje Eucharistijos kontempliacijoje bei pamaldume į Dievo Motiną. Kunigas Marijonas mirė būdamas 81 metų (1788-aisiais). 1854 metais popiežius Pijus IX pripažino kunigo M. Arciero herojiškas dorybes ir suteikė Dievo tarno titulą.

Parengta pagal VR informaciją

© 2012 „XXI amžius“