Kardinolas pripažintas tautų teisuoliu

Kardinolas Elijas Andželas Dalla Kosta

Jeruzalėje esantis Yad Vashem holokausto muziejus tautų teisuoliu pripažino Florencijos arkivyskupą kardinolą Eliją Andželą Dalla Kostą, kuris Antrojo pasaulinio karo metais prisidėjo prie šimtų žydų išgelbėjimo. Jo vardas bus išgraviruotas greta kitų tūkstančių pavardžių tų, kurie, rizikuodami viskuo, ką turi, dažnai ir gyvybe, neatsisakė herojiško solidarumo.

Mafijos nužudytas kunigas pripažintas kankiniu   

Kun. Džiuzepė Puglisis

Susitikime su Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektu kardinolu Andželu Amatu popiežius Benediktas XVI patvirtino kongregacijos parengtus dekretus, susijusius su šešiolikos kandidatų į palaimintuosius beatifikacijos bylomis. Dviem dekretais pripažįstami Dievo tarnų užtarimu įvykę stebuklai. Vadinasi, šios dvi bylos jau praktiškai baigtos ir netrukus bus nurodyta beatifikacijos iškilmių data ir vieta.

Vatikano II Susirinkimas ir komunizmas

Mindaugas BUIKA

Iškeltas nutylėjimo faktas

Pastaruoju metu, minint Vatikano II Susirinkimo 50-ąsias metines, nemažai kalbama apie šio reikšmingiausio XX amžiaus Katalikų Bažnyčios įvykio santykį su komunizmu. Tam skiriamos specialios apžvalgos ir netgi mokslinės konferencijos. Štai amerikiečių komentatorius Maiklas Mileris spalio mėnesį žurnale „The Catholic World Report“ publikuotame straipsnyje primena, kad XIX amžiaus antroje pusėje vykęs Vatikano I Susirinkimas buvo priverstas nutraukti savo darbus, kadangi Italijos karalius Viktoras Emanuelis vienydamas šalį užėmė ir aneksavo Romos miestą su žlugusia Popiežiaus valstybe, o ten tvarką prižiūrėję prancūzų kariai nebegalėjo garantuoti Susirinkimo tėvų saugumo. Maždaug po šimto metų savo sesijas pravedusiam Vatikano II Susirinkimui, atrodo, niekas netrukdė, tačiau tarptautinė atmosfera buvo įkaitusi. Jis vyko Šaltojo karo sąlygomis, kai Europa buvo padalinta į Vakarų (laisvojo pasaulio) ir Rytų (sovietinio totalitarizmo) karinių blokų priešpriešą, komunistų vadovaujama Sovietų Sąjunga plėtojo savo įtaką pasaulyje ir „nerami taika“ buvo palaikoma tik dėl abipusio susinaikinimo grėsmės galimo branduolinio konflikto atveju.

Japonijos vyskupai atsiprašė už palaimintojo Petro To Roto mirtį

Palaimintasis Petras To Rotas

Popiežiaus Benedikto XVI ypatingas pasiuntinys į pal. Petro To Roto gimimo šimtųjų metinių iškilmę Papua Naujojoje Gvinėjoje pakvietė tikinčiuosius gerbti šeimos ir katalikiškos santuokos vertybes, būti visuomet ištikimus Evangelijai. Kardinolas Džozefas Zenas vadovavo jubiliejaus iškilmių šv. Mišioms pal. P. To Roto, katalikų katecheto ir kankinio, tėviškėje, Rakunai kaime. Su popiežiaus ypatinguoju pasiuntiniu kardinolu J. Zenu koncelebravo apaštališkasis nuncijus Papua Naujojoje Gvinėjoje arkivyskupas Santo Gangemi, Rabaulo arkivyskupas Francesco Panfilo, kiti krašto ganytojai ir apie keturiasdešimt kunigų, dalyvaujant valdžios atstovams ir keliems tūkstančiams tikinčiųjų.

Kai išpildomi pažadai   

S. Marija Tronkati

Skaityti apie palaimintųjų gyvenimus nėra nuobodu. Ir tai natūralu, nes Bažnyčia pripažįsta palaimintųjų tikėjimą ir darbus, kurie išsiskiria iš kitų savo užmoju, gyvenimo aplinkybėmis, gyliu, herojiškumu. Tai yra tikėjimo pavyzdžiai, jie tarsi dangaus skliauto žvaigždės, greta didžiosios Kristaus saulės. Maria Tronkati – viena iš jų. Ši Marijos, Krikščionių pagalbos, dukterų kongregacijos, kuri yra saleziečių šeimos dalis, vienuolė buvo paskelbta palaimintąja lapkričio 24-ąją Ekvadore.

Palaimintųjų pėdsakais

Italijos katalikų socialių savaičių įkūrėjas

Džiuzepė Toniolas

Šv. Pauliaus bazilikoje, už senųjų Romos miesto sienų, Palermo arkivyskupas emeritas Salvatore de Giorgi aukojo šv. Mišias ir jų metu popiežiaus Benedikto XVI vardu paskelbė palaimintuoju devynioliktajame amžiuje ir dvidešimtojo pradžioje gyvenusį italą pasaulietį Juozapą (Giuseppe) Toniolo – šeimos tėvą, vieną pagrindinių italų katalikų socialinės veiklos pradininkų ir Bažnyčios socialinio mokymo skelbėją.

Palaimintųjų pėdsakais

Benediktinių abatė

Palaimintoji Marija Luiza

Lapkričio 10-ąją Italijos Umbrijos regiono Spoleto miesto katedroje popiežiaus Benedikto XVI vardu kard. Andželas Amatas, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, Dievo tarnaitę vienuolę Mariją Luizą Prosperi paskelbė palaimintąja. XIX amžiaus pradžioje gyvenusi vienuolė buvo Trevi Šv. Liucijos benediktinių vienuolyno abatė. Beje, spalio 7 dieną Popiežius kitą benediktinę, šventąją mistikę Hildegardą Bingenietę, kartu su Jonu Aviliečiu paskelbė Bažnyčios mokytojais.

Palaimintųjų pėdsakais

Pranciškonų palaimintasis – biblistas

Gabrielius Marija Alegra OFM

Rugsėjo 29-ąją palaimintuoju buvo paskelbtas pranciškonas ir biblistas Gabrielius Marija Alegra. Beatifikacijos apeigos vyko Italijos pietuose, Acireale mieste, kuriame naujasis palaimintasis yra palaidotas.

Jonas Steponas Alegra gimė 1907 metais Sicilijoje ir buvo pirmasis vaikas aštuonių vaikų šeimoje, ne itin pasiturinčioje, bet religingoje ir pamaldžioje. Būdamas dar labai jaunas, paauglio amžiaus, stojo į Mažųjų brolių ordiną, pranciškonus, priimdamas Gabrieliaus Marijos vardą. Vyresnieji atpažino jame misionieriško pašaukimo ženklus ir pasiuntė studijuoti į Romą. 1928 metais minint didžio XIV amžiaus misionieriaus Indijoje ir Kinijoje Jono Montecorvino 600 mirties metines, išgirdo, kad Biblija dar nėra išversta į kinų kalbą. Jį tarsi elektros šokas sukrėtė mintis: važiuoti į Kiniją ir versti Šventąjį Raštą.

Palaimintųjų pėdsakais

Kalabrijos apaštalas

Pietų Italijos Contursi Terme miestelyje Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas popiežiaus Benedikto XVI vardu Dievo tarną kun. Marijoną Arciero paskelbė palaimintuoju.

Marijonas Arciero gimė 1707 metais mažame Contursi Terme miestelyje. Jo tėvai Mattia ir Autilia buvo neturtingi samdomi darbininkai, bet giliai tikintys. Katechetas Emanuele Parisi pastebėjo aštuonmečio Marijono ypatingą pamaldumą Dievo Motinai ir pakvietė persikelti į Neapolį. Katechetas, vėliau kunigas, Emanuele Parisi Marijonui buvo ne tik ugdytojas, bet ir dvasios vadovas, paskatinęs pasirinkti pašvęstojo gyvenimo kelią. 1731 metais Marijonas Arciero priėmė kunigystės šventimus.

Palaimintųjų pėdsakais

Bohemijos pranciškonų kankiniai

Čekijos sostinės Prahos Šv. Vito katedroje keturiolika pranciškonų kankinių buvo paskelbti palaimintaisiais. Iškilmingai beatifikacijos liturgijai popiežiaus Benedikto XVI vardu vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas.

XVII amžiaus pradžioje Bohemijoje, kur klestėjo protestantiškos sektos, katalikams pasauliečiams, kunigams ir vienuoliams nuolatos tekdavo patirti jų priešiškumą dėl tikėjimo ar net grėsmę savo gyvybei. 1611 m. vasario 15 d. Prahoje pranciškonų vienuolyne priešiškai prieš Katalikų Bažnyčią nusiteikusi minia nužudė keturiolika vienuolių: tėvas Frydrichas Bachsteinas buvo vienuolyno naujokų mokytojas, ispanas t. Jonas Martinez – zakristijonas, prancūzas t. Simonas rinkdavo išmaldą, italas t. Baltramiejus Dalmasoni rūpinosi vienuolyno bažnyčios restauravimu, italai broliai vienuoliai – diakonas Jeronimas ir subdiakonas Kasparas, –  laikinuosius įžadus davę vokiečiai vienuoliai – Jokūbas ir Klemensas – buvo Mišių patarnautojai, olandas pasaulietis Kristupas – vienuolyno virėjas bei kiti pranciškonai pasauliečiai – vokietis Jonas, čekai Emanuelis, Jonas ir Antanas bei italas Jonas. Kai kurie iš jų dar bandė apginti Eucharistiją ir Dievo Motinos koplyčią nuo išniekinimo, tačiau visi keturiolika paminėtų vienuolių buvo išrengti ir įtūžusios minios nužudyti.

Įvertintas Indijos kankinys

Gruodžio 2-ąją pietinėje Indijos Tamilnado valstijoje kankinys pasaulietis Lozorius Pillai buvo paskelbtas palaimintuoju. Kotaro vyskupijoje Popiežiaus vardu beatifikacijos liturgijai vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amato. Indijos Bažnyčios istorijoje kankinys L. Pillai yra pirmasis pasaulietis, paskelbtas palaimintuoju.

Tikėjimo metai. Dievo troškimas

Bendroji popiežiaus audiencija, 2012 m. lapkričio 7 d.

Brangūs broliai ir seserys,

Apmąstymų kelias, kuriuo einame kartu šiais Tikėjimo metais, šiandien mus atveda prie ypač žavingo žmogiškos ir krikščioniškos patirties aspekto: žmogus savyje nešiojasi paslaptingą Dievo troškimą. Katalikų Bažnyčios katekizmas iš pat pradžių pateikia labai reikšmingą pastebėjimą: „Dievo troškimas yra įrašytas žmogaus širdyje, nes žmogus yra sukurtas Dievo ir Dievui; Dievas nuolat traukia žmogų prie savęs, ir tik Jame žmogus suras tiesą ir laimę, kurių be paliovos ieško“ (27).

Tikėjimas ir Bažnyčios reforma

Romoje į Sinodą dėl naujosios evangelizacijos susirinkusiems vyskupams Benedikto XVI spalio 11 d. pasakytas pamokslas Tikėjimo metų atidarymo proga ir prisimenant prieš lygiai 50 metų prasidėjusį Vatikano II Susirinkimą gerai nušviečia popiežiaus mąstymo esmę apie tai, ką reiškia Bažnyčios liudijimas šiuolaikiniame pasaulyje. Pamokslas, skaitytas Romos kurijoje 2005 m. gruodžio 22 d., įveda ir į artėjančią encikliką apie tikėjimą, skelbiamą šventiniais metais, ir kartu leidžia prisiminti Popiežiaus įvertinimą, kaip turėtume suprasti Vatikano II Susirinkimą. Kitaip tariant, šiame pamoksle galime įžvelgti esminius Benedikto XVI pontifikato motyvus.