|
Įvertintas Indijos kankinys
Gruodžio 2-ąją pietinėje Indijos Tamilnado valstijoje kankinys pasaulietis Lozorius Pillai buvo paskelbtas palaimintuoju. Kotaro vyskupijoje Popiežiaus vardu beatifikacijos liturgijai vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amato. Indijos Bažnyčios istorijoje kankinys L. Pillai yra pirmasis pasaulietis, paskelbtas palaimintuoju. Neelakanda Pillai gimė 1712 metais induistų šeimoje, o jo tėvas buvo šventikas. Kadangi Pillai šeima buvo labai įtakinga, gana anksti Neelakanda pradėjo tarnybą Travankore karaliaus rūmuose. Nereikėjo ilgai laukti, kol bus pastebėti gabumai ir užsidegimas, todėl labai greitai jam buvo pavesta rūpintis valstybiniais reikalais. Eidamas šias pareigas jis susipažino su Danijos Rytų Indijos kompanijos laivyno kapitonu De Lannoy, kuriam po 1741 metais pralaimėto mūšio buvo pasiūlyta tarnauti Travankore kariuomenėje. Iš kapitono De Lannoy Neelakanda Pillai sužinojo apie krikščionybę ir 1745 metais priėmė krikštą Vadakkankulam kaimo jėzuitų misijoje. N. Pillai krikšto metu gavo Lozoriaus vardą, kuris tamilų kalboje turi atitikmenį Devasahayam, reiškiantį Dievo pagalba. Krikštą priėmė ir L. Pillai žmona bei kiti šeimos nariai. Pasklidus žiniai apie atsivertimą į krikščionybę, Brahamų vyriausiasis šventikas bei Travankore rūmų tarnautojai melagingai apkaltino L. Pillai išdavyste ir valstybinių paslapčių atskleidimu konkurentams bei europiečiams. Pagal to meto paprotį už sunkiausius nusikaltimus L. Pillai kūnas buvo išdažytas raudonos ir juodos spalvos dėmėmis, jis buvo vedamas iš kaimo į kaimą, viešai kiekvieną dieną plakamas, žaizdos tepamos pipirais, laikomas saulėje ir girdomas tik prarūgusiu vandeniu. Travankore karaliaus nurodymu L. Pillai buvo nuvestas į Pandya vietovę ir 1752 m. sausio 14 d. buvo nužudytas. Netrukus po L. Pillai kankinystės, 1756 metais buvo pradėta rūpintis jo beatifikacijos byla, tačiau tai užtruko kelis šimtmečius. 2012 metų birželį popiežius Benediktas XVI dekretu pripažino kankinio L. Pillai herojiškas dorybes. Kankinystė ir pašaukimas kankinystei nėra žmogiškų pastangų vaisius, bet atsakas į Dievo iniciatyvą ir kvietimą. Dievas suteikia malonės dovaną, kuri mus įgalina atiduoti savo gyvybę už Kristaus ir Bažnyčios meilę. Skaitydami kankinių gyvenimų aprašymus susiduriame su nepaprasta jų ramybe ir drąsa net kančios ir mirties akivaizdoje. Šitaip pasireiškia Dievo galia. Vatikano radijas
© 2012 XXI amžius |
|||||
|