Azijoje

Naujasis koptų popiežius ir Egipto krikščionių padėtis

Koptų stačiatikių popiežius Tavadrosas II

Intronizavimo iškilmėse Kairo Šv. Morkaus katedroje

Naujasis Aleksandrijos koptų stačiatikių popiežius ir šv. Morkaus sosto patriarchas Tavadrosas II neseniai pradėjo eiti didžiausios Egipto krikščioniškos bendruomenės vadovo pareigas, kai buvo išrinktas mirus savo pirmtakui Šenudai III. Iškilmingose intronizavimo iškilmėse Kairo Šv. Morkaus katedroje dalyvavo šimtai koptų vyskupų ir kunigų, Egipto valdžios ir musulmonų bendruomenės atstovų. Iškilmėse dalyvavo Egipto katalikų atstovai bei Libano ir Sirijos katalikų patriarchai, Popiežiškosios Krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Kurtas Kochas. Koptų popiežius Tavadrosas II iškilmėje atrodė labai susijaudinęs, kelis kartus negalėjo sulaikyti ašarų. Kalboje Šv. Morkaus katedroje jis reiškė solidarumą su Gazos ruožo gyventojais.

Naujasis Aleksandrijos stačiatikių patriarchas Tavadrosas II, perėmęs vyriausio koptų stačiatikių ganytojo pareigas po Šenudos III, kuris popiežiumi Egipte buvo daugiau kaip keturis dešimtmečius, yra buvęs dykumų vienuolyno Anba Bischoi vienuolis, vėliau išrinktas Beheiros stačiatikių vyskupu pagalbininku. Jis buvo išrinktas 118-uoju koptų popiežiumi 2012 m. lapkričio 4 d., per savo 60-ąjį gimtadienį.

Beje, 2012 metų pabaigoje Egipte pasibaigė referendumas dėl konstitucijos projekto, remto daugiausia islamistinių partijų, ir konstitucijos projektą patvirtino. Iš 51 milijono turinčių balso teisę egiptiečių balsuoti atėjo trečdalis, o iš balsavusių du trečdaliai, 64 procentai, pasisakė už konstituciją, kuri turės suteikti naują valdymo formą šaliai po prezidento H. Mubarako režimo žlugimo. Egipto prezidentas Mohamedas Morsis ją pasirašė. Konstitucijos projektas nebuvo priimtas vienbalsiai, labiau priešingai. Iš konstitucinės asamblėjos, kuri rengė projektą, pasitraukė krikščionių delegatai, liberalių partijų ir net islamiškojo Al Azhar universiteto atstovai. Radikalaus islamizmo atstovai salafitai ir „Musulmonų broliai“ nenorėjo leistis į kompromisus ir suteikti Egiptui demokratiškesnės ir labiau žmogaus teises gerbiančios valstybės valdymo formos. Aistras paaštrino dabartinio prezidento, iškelto „Musulmonų brolių“, M. Morsio dekretai, kuriais jis pats sau suteikė beveik neribotas galias. Po daugiadienių manifestacijų, kuriose buvo pralietas ir kraujas, šių galių, kurios tiesė kelią į naują diktatūrą, buvo priverstas atsisakyti.

Italų dienraštis „Il Corriere della Sera“ kalbino neseniai išrinktą koptų stačiatikių popiežių Tavadrosą II, kuris buvo vienas iš kritikavusių konstitucijos projektą. Beje, koptų Egipte yra apie 10 milijonų.

Lyginant su praėjusiu amžiumi, koptų regione mažėja, ir tai, pasak Tavadroso II, dėl kelių priežasčių. Pirma, gimstamumas koptų šeimose siekia du vaikus, o musulmoniškose – bent dukart daugiau. Antra, kai kurios musulmonų šeimos dar gausesnės, nes vyrai turi po kelias žmonas. Trečia, islamiškas ekstremizmas baugina ir verčia emigruoti. Ketvirta, emigruojama dėl darbo. Penkta, šalis paliekama ieškant geresnių mokyklų ir universitetų. Todėl reikia laistyti koptų šaknis ir meilę tai žemei, kuri yra palaiminta Šventosios Šeimos, gėrusios Nilo vandenį ir valgiusios šios žemės vaisius, apsilankymo. Kita vertus, reikia skirti daug dėmesio išeivijos bendruomenėms. Jei jo pirmtako popiežiaus Šenudos valdymo pradžioje buvo tik viena koptų bendruomenė ir du kunigai Anglijoje, tai šiandien jų yra mažiausiai 50 ir penki vienuolynai. Pasak Tavadroso II, jis kritikavo konstitucijos projektą, nes jame trūko lygios pilietybės principo įgyvendinimo. Turtingi ar vargšai, inžinieriai ar valstiečiai, vyrai ar moterys, musulmonai, žydai ar krikščionys – visi turi būti lygūs kaip Egipto piliečiai. Kai kurios konstitucijos normos sudarys progą negarantuoti pamatinių krikščionių teisių. Nepaisant, kad kai kurios radikalios grupelės jau pasiskubino paskelbti mirties nuosprendį jam, popiežius Tavadrosas II įsitikinęs, kad yra erdvės dialogui su musulmonų daugumos visuomene ir su jos lyderiais. Buvo istorinių periodų, kai krikščionys klestėjo musulmonų valstybėje, o pats Popiežius susitinka ir palaiko draugiškus ryšius su ne vienu musulmonų lyderiu.

© 2013 „XXI amžius“