Naujo Šventojo Tėvo kilmė ir mokymas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus

Popiežiaus vienuolio išrinkimas

Argentiniečio kardinolo Chorchės Marijaus Bergoljo išrinkimas Romos popiežiumi – 266-uoju apaštalo šv. Petro įpėdiniu neseniai pasibaigusioje kardinolų konklavoje – yra ne mažiau istorinis nei jo pirmtako popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimas praėjus beveik 600 metų nuo panašaus įvykio. Su naujuoju Popiežiumi, pirmą kartą pasirinkusiu visais atžvilgiais prasmingą Pranciškaus (vargšų ir kūrinijos globėjo, gavusio mistinį „Bažnyčios atstatymo“ paraginimą) vardą, siejamas dar vienas unikalumas: tai bus pirmasis Šventasis Tėvas, kilęs iš Lotynų Amerikos, prieš penkis šimtmečius kartu su geografiniais atradimais ir kolonizavimu pradėto evangelizuoti žemyno, kuriame dabar telkiasi daugiau kaip 40 proc. iš 1,2 milijardo pasaulio katalikų. Tačiau ši katalikiškiausia pasaulio dalis, kurią daug kartų lankęs palaimintasis Jonas Paulius II yra pavadinęs „vilties kontinentu“ Katalikų Bažnyčiai, dabar susiduria su ne mažesnėmis sekuliarizacijos, sektų antplūdžio bei socialinėmis problemomis nei kitos katalikiškos pasaulio dalys, todėl turės būti ypatingo popiežiaus Pranciškaus pastoracinio dėmesio centre.

Lietuvos dvasininkų piligrimystė Šventojoje Žemėje

Mons. dr. Algirdas Jurevičius

Šv. Mišių koncelebracijai Kristaus kapo bazilikoje Jeruzalėje vadovauja kun. Robertas Rumšas

Atsiliepdama į Lietuvos vyskupų raginimą dėl piligrimystės skatinimo Tikėjimo metais grupė Lietuvos dvasininkų iš įvairių vyskupijų 2013 m. vasario 4–12 dienomis lankėsi Šventojoje Žemėje. Piligrimystės tikslas – ne tik aplankyti krikščionims svarbias vietas, bet ir gyvai prisiliesti prie paties Jėzaus Kristaus gyvenimo ir veiklos istorijos, pajusti tą aplinką, kurioje Dievas ypatingu būdu prakalbino žmogų pats tapdamas žmogumi.

Žemaičių  kelionė  į  Romą

Elena GUBOVIENĖ

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis sveikina maldininkus iš Žemaitijos. Toliau – Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos rektorius mons. Petras Šiurys Jurgitos Armalienės nuotrauka

Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui paminėti Telšių vyskupija organizavo žemaičių piligriminę kelionę į šventąjį miestą Romą. Ji turėjo visiems priminti apie tai, kaip 60 pakrikštytų Žemaitijos bajorų beveik prieš 600 metų raiti ant žirgų įveikė keleto tūkstančių kilometrų atstumą pirmyn ir atgal, kad praneštų Šventajam Sostui, jog nori būti krikščionys, atsisako pagonybės, nori eiti prie Dievo tikėdami Jėzų Kristų ir Šventąją Dvasią. Ėjimas į krikštą Žemaitijoje jau buvo prasidėjęs. Lenkijos karalius Jogaila ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas iš prieš 25 metus pakrikštytos Lietuvos Nemunu, paskui Dubysa pasiekė Žemaitiją ir padedami katalikų kunigų pradėjo krikštyti žemaičius. Krikštas kraštui buvo reikalingas, populiariai kalbant, kaip duona ir vanduo, kad sustabdytų kryžiuočių antpuolius, vykdomus krikšto vardu prieš tamsius pagonis, kad žemaičiai galėtų įsijungti į visos Europos normalų ekonominį, kultūrinį, religinį ir visą pilnakraujį gyvenimą. Žemaičiai nešė į Konstancą (joje tada vyko Visuotinis Bažnyčios susirinkimas) skundą, kuris dabar žinomas Propositio Samaytarum vardu. Žemaičių skunde su detalėmis buvo išvardintos riterių padarytos skriaudos: gyventojų vertimas dirbti sunkiausius darbus, išvarinėjimas iš savo žemių, žiaurus įkaitų ėmimas, moterų skriaudimas, gyventojų žudymas. Skunde niekur neužsiminta, kad ordinas būtų bandęs juos krikštyti. Priešingai, kryžiuočiai lietuvius esą atgrasę nuo krikšto. Laiške daromas skaudus priekaištas ordino riteriams ir dėl to, jog jie savo žygiuose Lietuvoje deginę naujausias krikščionių bažnyčias. Į šį priekaištą, anot istoriko Zenono Ivinskio, kryžiuočių ordino prokuratorius Petras iš Wormdito išdidžiai atsikirto, jog tos naujos statybos buvusios labiau panašios į tvartus, o ne į bažnyčias. Todėl jas ordinas, esą, ir naikino. Z. Ivinskis svarsto: „Kai dėl bažnyčių, panašių į tvartus, reikia susimąstyti. Ar nors kuriam vienam gausios ordino delegacijos nariui atėjo galvon kukli krikščioniška mintis, jog ir pats Viešpats kuklioje stainelėje buvo gimęs! Savo konventams išmūrytose pilyse, kur prie jų šliedavosi dažniausiai gražaus gotiško stiliaus mūrinės bažnyčios, gyvenę riteriai, be abejo, iš aukšto šaipėsi iš lietuvių Dievo namų. Įsibrovę Lietuvon kaip priešai, jie žiūrėdavo paniekinančiai į iš medžių kamienų suręstas pirmąsias parapijines bažnyčias“.

Azijoje

Naujasis koptų popiežius ir Egipto krikščionių padėtis

Koptų stačiatikių popiežius Tavadrosas II

Naujasis Aleksandrijos koptų stačiatikių popiežius ir šv. Morkaus sosto patriarchas Tavadrosas II neseniai pradėjo eiti didžiausios Egipto krikščioniškos bendruomenės vadovo pareigas, kai buvo išrinktas mirus savo pirmtakui Šenudai III. Iškilmingose intronizavimo iškilmėse Kairo Šv. Morkaus katedroje dalyvavo šimtai koptų vyskupų ir kunigų, Egipto valdžios ir musulmonų bendruomenės atstovų. Iškilmėse dalyvavo Egipto katalikų atstovai bei Libano ir Sirijos katalikų patriarchai, Popiežiškosios Krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Kurtas Kochas. Koptų popiežius Tavadrosas II iškilmėje atrodė labai susijaudinęs, kelis kartus negalėjo sulaikyti ašarų. Kalboje Šv. Morkaus katedroje jis reiškė solidarumą su Gazos ruožo gyventojais.

Piligrimystė į Medžiugorję

Apie Medžiugorję žmonės kalba prieštaringai. Vieni žavisi, keliauja, meldžiasi, tiki Švč. M. Marijos kalbėjimais ir įspėjimais. Tai jiems padeda ugdyti tikėjimą, kuris skatina eiti krikščioniško gyvenimo keliu, išgyventi šių dienų sunkumus, grumiantis su iššūkiais. Kiti kritikuoja, kartais ir kunigai, dažniausiai net nebuvę Medžiugorjėje, bando kalbėti, aiškinti, samprotauti, kad tai – nesąmonė, kad taip negali būti, – nejaugi Švč. Marija užprogramuota tuo metu ateiti ir kalbėti. Kartais kai kas drįsta teigti, kad tai – velnio darbas.

Europoje

Maskvos patriarchas susirūpinęs dėl mažo tikybos pamokų lankomumo

Nuo 2012 metų rugsėjo Rusijos mokyklose įvestos religijų kultūrų ir pasaulietinės etikos pagrindų pamokos. Mokiniai pasirinktinai gali lankyti pasaulietinės etikos, pasaulio religijų kultūrų arba tikybos pamokas pagal savo išpažįstamą religiją. Taigi, mokiniai gali rinktis stačiatikių, musulmonų, judaizmo ar budistų religijos pagrindų pamokas.

Stačiatikių patriarchas Kirilas išreiškė didelį susirūpinimą dėl labai mažo stačiatikių tikybos pamokų lankymo Maskvos mokyklose. Pasak Maskvos patriarcho, sostinės mokyklose mokiniai ir jų tėvai patiria spaudimą dėl tikybos pamokų pasirinkimo. Tik apie 23 % sostinės mokyklų mokinių renkasi stačiatikių tikybos pagrindų pamokas, o tai yra daug mažiau už regiono vidurkį. Beje, net 79 % rusų laiko save stačiatikiais. Patriarchas pažymi, kad kai kurių mokyklų vadovai turi klaidingą valstybės pasaulietiškumo sampratą.