Azijoje

Islamistų tvarka Sirijoje: pašalinkite kryžius, pridenkite veidus, nepaklusus – mirties bausmė

Šventosios Žemės kustodas t. Pjerbatista Picabala (Pierbattista Pizzaballa) OFM paskelbė laišką, kuris dar kartą iliustruoja tai, ko dar karo Sirijoje pradžioje baiminosi krikščionys: karą vykdo tos jėgos, kurios visai nežada teisingesnės santvarkos už režimą, prieš kurį jos kovoja. „Privalau dar kartą atkreipti jūsų dėmesį į vis sunkesnę mūsų paskutinių dviejų krikščioniškų kaimų Sirijos Oronte, į mūsų parapijiečių ir mūsų brolių, kurie jiems padeda, situaciją, – rašo Šventosios Žemės kustodas. – Šiaurės Sirija vis labiau priklauso nuo sukilėlių ekstremistų, o jėgos, kurios laikytos „nuosaikiomis“, praranda galią. Sukilėliai, kurie kontroliavo „mūsų“ zoną ir save laikė tolerantiškais, buvo pakeisti ekstremistų grupių, kurios nemėgsta krikščionių buvimo jų „emyrate“. Paskutiniai nurodymai, kuriuos gavo mūsų broliai, t. Hana ir t. Dyja, yra tokie: pirma, visi kryžiai turi dingti, antra, yra uždrausta skambinti varpais, trečia, moterys negali išeiti iš namų neprisidengusios veidų ir plaukų, ketvirta, visos statulos turi dingti. Nepaklusnumo atveju bus naudojamas islamiškas įstatymas. Kas neprisitaiko, arba turi išsinešdinti, arba jam bus galas. Šie nurodymai taikomi Knajemo, Jakubieho ir Džeiheho gyvenvietėse, kurias aptarnauja mūsų broliai. Šios gyvenvietės yra išimtinai krikščioniškos. Prašau visus melstis už visas bendruomenes Sirijoje, ypač už tas, kurios gyvena ekstremistų kontrolėje. Melskimės, kad tų žmonių širdys atsivertų klausymuisi ir ypač kad mūsų mažoji kaimenė Sirijoje toliau pasitikėtų Viešpačiu“, – rašo t. P. Picabala OFM.

Beje, Sirijos režimo aviacija Kalėdų išvakarėse kelias dienas iš eilės bombardavo taikinius gyvenamuosiuose Alepo miesto kvartaluose. Žuvo mažiausiai 100 asmenų, trečdalis iš jų – nepilnamečiai. Kaip pasakojo Alepo melkitų arkivyskupas Žanas Klementas Žanbaras  (Jean-Clement Jeanbart), kulkos ir bombos, krito iš visų pusių, buvo daug žuvusių, daug pastatų sugriauta. Karas vyko mieste, kuriame pilna žmonių. Girdėjosi lėktuvų, patrankų, tankų bombardavimai, minosvaidžių šūviai. Niekas neišvengė naikinimo. Sukilėliai įsimaišo ir maskuojasi tarp paprastų žmonių, o tai lemia nekaltų – vaikų, vyrų, moterų – skerdynes. Kaip minėta, sukilėlių užimtuose kaimuose neretai stengiamasi primesti islamiškas taisykles. Užimto krikščioniško kaimo kunigui uždrausta nešioti kryželį ir bet kokį kitą krikščionišką simbolį, moterys priverstos vaikščioti su uždengtais veidais, negalima skambinti bažnyčių varpais... Problema nėra vien tarpusavyje kovojantys režimo rėmėjai ir priešininkai, bet ir islamo fundamentalistai salafitai, kurie iš visur atvyko į šalį: jų yra dešimtys tūkstančių. Vis labiau dauguma supranta, kad šis karas yra skirtas sunaikinti Siriją, o ne ją reformuoti, pagerinti, kad žmonės galėtų gyventi ramybėje ir taikoje, prieš Kalėdas kalbėjo ganytojas.

Be to, nelaisvėje tebėra ir dvylika stačiatikių vienuolių, kartu su trimis pasauliečiais, kurie tapo įkaitais vienai islamistinei grupuotei užėmus Maaloula krikščionių kaimą, esantį už apie 50 kilometrų nuo Damasko. Tada dauguma gyventojų apleido savo namus ir pasitraukė į saugesnes zonas, čia liko keletas kovotojų ir Šventosios Teklės vienuolyne gyvenusios vienuolės stačiatikės. Sukilėliai nesunkiai užėmė kaimą ir įsiveržė į vienuolyną. Vienuolės buvo jėga išvesdintos iš esą „jų saugumui pavojingos zonos“, žadėta, kad už poros dienų jos bus paleistos. Šios dienos seniai praėjo, bet dėl moterų vienuolių paleidimo dar nieko konkretaus nežinoma. Vienos radikalios islamistinės grupuotės atstovas pareiškė, kad vienuolės bus paleistos mainais už 1000 moterų, kurios esą kalinamos režimo kalėjimuose. „Pasiekėme tašką, kai grobiamos ir vienuolės? Ką jos padarė blogo? Pagrobėjai rodo, kad jie neturi gailesčio niekam“, – sakė jų nusikaltimą pasmerkęs Homso sirų stačiatikių vyskupas Selvanas Butras Alnemehas (Selwanos Boutros Alnemeh).

Kita vertus, su pagrobėjais yra palaikomas kontaktas, su jais kalbasi ir kitų šalių diplomatai. Moterims buvo leista, priešingai nei dviems nuo balandžio pagrobtiems stačiatikių vyskupams ir dviems nuo vasario į islamistų rankas patekusiems kunigams, katalikui ir stačiatikiui, retkarčiais užmegzti telefoninį kontaktą su išore.

Iš tiesų Malula kaimas sukilėlių buvo užpultas antrą kartą. Pirmąkart jis buvo užimtas rugsėjo 3–7 dienomis. Po Sirijos režimo kariuomenės puolimo islamistų kovotojai atsitraukė, tačiau prieš tai veržėsi į gyventojų būstus, daužė ir naikino krikščioniškus simbolius, pasikėsino į žmonių gyvybes.

Lapkričio 30-ąją Romoje lankęsis sirų graikų katalikų patriarchas Grigalius III Lahamas popiežiui Pranciškui pasakojo apie tris kankinius, pašto tarnautoją Michaelį Talabą (Mikhael Taalab), jo pusbrolį Antuną Talabą (Antoun Taalab) ir sūnėną Sarkį el Zachamą (Sarki el Zakham), kuriuos jis pats palaidojo rugsėjo 10 dieną. Kartu su jais buvusi ir po sužeidimų išgyvenusi Antuno sesuo pasakojo, kad islamistai įsiveržė į jų namą ir liepė priimti islamą. Sarkis pasakė, kad jis atsisako ir nebijo būti sušaudytas dėl savo tikėjimo. Visi trys vyrai buvo čia pat nužudyti. Dar kiti trys vyrai iš baimės prarasti gyvybes priėmė islamą, tačiau islamistams atsitraukus jo vėl atsisakė.

Jei iš pradžių konfliktas Sirijoje buvo socialinis ir politinis, pastaraisiais mėnesiais jis tampa vis labiau religinis. Viena vertus, į Siriją atvyko daug džihadistų, kurie visai nesvajoja apie laisvos visuomenės ir valstybės sukūrimą. Antra vertus, nors kenčia visi civiliai, vis daugiau epizodų, kai krikščionys tampa taikiniais vien todėl, kad yra krikščionys, iš neapykantos jų tikėjimui. Sunaikintos ar apgriautos dešimtys bažnyčių. Dešimtyse parapijų nebėra likę nė vieno krikščionio: visi arba pabėgo, arba žuvo.

Parengta pagal  „Vatikano radijo“ informaciją

© 2014 „XXI amžius“