Pavargę, bet nepraranda vilties

Jeruzalės lotynų apeigų katalikų patriarchas Fuadas Tualis Kalėdų Nakties šv. Mišiose prie Kūdikio Jėzaus skulptūros

Betliejuje, toje vietoje, kur gimė Jėzus, Kalėdų Nakties šv. Mišias aukojo Jeruzalės lotynų apeigų katalikų patriarchas Fuadas Tualis (Fouad Twal). Kartu su palestiniečiais katalikais Mišiose dalyvavo Palestinos prezidentas Machmudas Abasas (Mahmoud Abbas), premjeras Ramis Al Hamadalachas (Rami Al Hamadallah) ir Jordanijos Užsienio reikalų ministras Naseras Judefas (Nasser Judeh).

Europoje

Popiežius Pranciškus Romos parapijoje aplankė gyvąją prakartėlę

Popiežius Pranciškus aplankė parapijiečių surengtą gyvąją prakartėlę

Per Trijų Karalių šventę, pirmadienį, sausio 6-ąją, popiet popiežius Pranciškus aplankė Romos Šv. Alfonso Marijos Liguorio parapiją, kur jo laukė šimtai žmonių. Popiežius aplankė parapijiečių surengtą gyvąją prakartėlę. „Pradedame metus su Jėzumi, – pasakė Pranciškus. – Jėzus pasilieka su mumis ir nugali blogį. Ir melskimės, melskimės už visus, ypač už vaikus, kurie gims ir už senelius, kurie yra išmintis“.

Europoje

Tėvo Pijaus gimtinėje – gyva prakartėlė su daugiau nei 300 veikėjų

Tūkstančiai piligrimų iš visos Italijos gruodžio 27–29 dienomis sugužėjo į Pietrelčiną, tėvo Pijaus gimtinę. Tomis dienoms senoji miestelio dalis, kur užaugo tėvas Pijus, „pavirto“ į Betliejų, tokį, koks jis buvo prieš 2000 metų, kai Marija ir Juozapas Šventąją naktį ieškojo užeigos, kur galėtų prisiglausti. Šiame miestelyje bus galima pamatyti ypatingą gyvą prakartėlę, kurios centre – tėvo Pijaus gimtieji namai. Namo rūsyje, kurį šeima kadaise naudojo kaip sandėliuką ar tvartelį asilui, įrengtos ėdžios. Šios idėjos autoriai – katalikiškas ir pranciškoniškas jaunimas – kviečia apmąstyti „didžią meilę, kurią Dievas norėjo padovanoti kiekvienam iš mūsų, atsiųsdamas savo viengimį Sūnų“. Gyvojoje prakartėlėje dalyvavo apie 300 veikėjų, kurie, apsirengę to meto drabužiais, vaizduos gyvenimiškas scenas atkurdami senovines, šiandien jau beveik išnykusias amatininkų (kalvio, staliaus, siuvėjo, batsiuvio) dirbtuvėles. „Sinagogoje“, kuri buvo įrengta Šv. Onos bažnyčioje, kur buvo pakrikštytas tėvas Pijus, lankytojai galėjo pasimelsti.

Trys nauji vyskupai Baltarusijoje

Popiežius Pranciškus lapkričio 28-ąją paskyrė naują Vitebsko vyskupą ir Minsko–Mogiliavo arkivyskupijos bei Gardino vyskupijos vyskupus augziliarus.

Vitebsko vyskupu paskirtas 1972 metais Breslaujoje gimęs kunigas Alehas Butkevičius. Prieš stodamas į Gardino kunigų seminariją, jis buvo jau baigęs inžinerijos studijas Žemės ūkio institute; 2000 metas priėmęs kunigo šventimus dirbo vikaru ir klebonu Vitebsko vyskupijos parapijose. Pastaruosius 10 metų iki paskyrimo vyskupu, buvo Vitebsko Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas.

Azijoje

Sutrukdyti kalėdiniai susitikimai Nepale ir Vietname

2013-ųjų metų Kalėdos ir kalėdiniai renginiai katalikiškame pasaulyje praėjo palyginus ramiai, nebuvo didelių ir kruvinų pasikėsinimų prieš Viešpaties gimimą švenčiančias katalikų bendruomenes. Tačiau, praėjus kelioms dienoms, pasiekia žinios apie nemalonius epizodus.

Vienas iš tokių įvyko Nepale, netoli sostinės Katmandu, Kičet kaime. Čia gruodžio 23 dieną apie dešimties asmenų grupė padegė vietinę protestantų bendruomenei priklausiusią bažnyčią, o vėliau padegė keturis būstus, kurie priklausė gyventojams, neseniai atsivertusiems į krikščionybę, praneša katalikiška žinių agentūra „Asianews“. Pasak surinktų liudijimų ir gyventojų komentarų, padegimai yra radikaliai nusiteikusių induistų darbas ir bandymas pagąsdinti kitus, kurie galbūt svarsto apie atsivertimą į krikščionybę. Vietinis pastorius kreipėsi į teisėsaugą, bet, atrodo, kad valdžia labiau linkusi šį įvykį užglaistyti ir nesureikšminti.

Azijoje

Islamistų tvarka Sirijoje: pašalinkite kryžius, pridenkite veidus, nepaklusus – mirties bausmė

Šventosios Žemės kustodas t. Pjerbatista Picabala (Pierbattista Pizzaballa) OFM paskelbė laišką, kuris dar kartą iliustruoja tai, ko dar karo Sirijoje pradžioje baiminosi krikščionys: karą vykdo tos jėgos, kurios visai nežada teisingesnės santvarkos už režimą, prieš kurį jos kovoja. „Privalau dar kartą atkreipti jūsų dėmesį į vis sunkesnę mūsų paskutinių dviejų krikščioniškų kaimų Sirijos Oronte, į mūsų parapijiečių ir mūsų brolių, kurie jiems padeda, situaciją, – rašo Šventosios Žemės kustodas. – Šiaurės Sirija vis labiau priklauso nuo sukilėlių ekstremistų, o jėgos, kurios laikytos „nuosaikiomis“, praranda galią. Sukilėliai, kurie kontroliavo „mūsų“ zoną ir save laikė tolerantiškais, buvo pakeisti ekstremistų grupių, kurios nemėgsta krikščionių buvimo jų „emyrate“. Paskutiniai nurodymai, kuriuos gavo mūsų broliai, t. Hana ir t. Dyja, yra tokie: pirma, visi kryžiai turi dingti, antra, yra uždrausta skambinti varpais, trečia, moterys negali išeiti iš namų neprisidengusios veidų ir plaukų, ketvirta, visos statulos turi dingti. Nepaklusnumo atveju bus naudojamas islamiškas įstatymas. Kas neprisitaiko, arba turi išsinešdinti, arba jam bus galas. Šie nurodymai taikomi Knajemo, Jakubieho ir Džeiheho gyvenvietėse, kurias aptarnauja mūsų broliai. Šios gyvenvietės yra išimtinai krikščioniškos. Prašau visus melstis už visas bendruomenes Sirijoje, ypač už tas, kurios gyvena ekstremistų kontrolėje. Melskimės, kad tų žmonių širdys atsivertų klausymuisi ir ypač kad mūsų mažoji kaimenė Sirijoje toliau pasitikėtų Viešpačiu“, – rašo t. P. Picabala OFM.

Azijoje

Nors Kalėdos Irake – valstybinė šventė, bet smurtas nesiliauja

Irako vyriausybė paskelbė Kalėdas valstybine švente, tad jau 2013 metų gruodžio 25-oji buvo poilsio diena visiems krašto piliečiams. Krašto krikščionys ypač džiaugėsi šiuo nauju svarbiu jų bendruomenės pripažinimu. Jėzaus užgimimas svarbus ne vien mums, krikščionims, bet visiems žmonėms, sakė Bagdado katalikų chaldėjų patriarchas Luisas Rafaelis Sakas (Louis Raphael I Sako). Jis laiške premjerui Nuriui al Malikiui (Nouri al-Maliki) tvirtino, kad Kalėdų paskelbimu nedarbo diena bus deramai įvertintas ir pripažintas veiksmingas irakiečių krikščionių bendruomenės įnašas į krašto plėtrą amžių tėkmėje.

Azijoje

Vakarai nesupranta Artimųjų Rytų krikščionių problemų

Irako Babilonijos chaldėjų patriarchas Luisas Rafaelis Sakas apžvelgė krikščionių situaciją Irake, kuri, deja, jau yra tapusi neigiamu atsvaros tašku tarp visų regiono krikščionių. Antai, Sirijos krikščionių lyderiai daug kartų yra sakę, kad trokšta išvengti „Irako krikščionių likimo“. Nors tiesa, kad Vakaruose yra nemažai žmonių, kurie yra jautrūs nukraujavusios Irako žemės likimui, reikia pasakyti, kad žvelgiant bendrai Artimųjų Rytų krikščionių problemos ir baimės Vakaruose yra nesuprantamos. Religinis radikalizmas vis labiau auga ir krikščionys, nepriklausomai nuo profesijos, yra aukos tokios tarptautinės situacijos, kuri viršija jų jėgas. Ekstremistai nori pasinaudoti dabartine situacija, kad išvytų iš Artimųjų Rytų visus krikščionis, tarsi jie būtų kliūtis jų planams.

Afrikoje

Tanzanijoje atidaryta bažnyčia, prieš kurią inauguracijos dieną buvo surengta mirtina ataka

Gruodžio 28 dieną Tanzanijoje buvo konsekruota Olasiti parapijos bažnyčia. Iš tiesų ji buvo atidaryta prieš daugiau nei pusmetį, gegužę, tačiau inauguracijos dieną prieš ją buvo surengtas mirtinas išpuolis.

Saugant policijai bažnyčią pašventino nuolatinis Šventojo Sosto nuncijus Tanzanijoje Fransiskas Montečilo-Padila (Francisco Montecillo-Padilla), kuris buvo ir per gegužės 5-ąją suplanuotą ir tragiškai pasibaigusią bažnyčios šventinimo dieną. Pasak jo, popiežius Pranciškus jo asmeniškai paprašęs, kad jis sugrįžtų ir pašventintų bažnyčią. Beje, bažnyčios pašventinimas sutapo su visos vyskupijos 50-osiomis įsteigimo metinėmis.

Afrikoje

Gabono vyskupai pasmerkė ritualinius nusikaltimus

Gruodžio 28 dieną Gabone, valstybėje vakarinėje Afrikos kontinento pakrantėje, katalikų Bažnyčia jau antrus metus iš eilės minėjo „Dieną prieš visas prievartos formas“. Šiais metais dienos tema buvo ritualiniai nusikaltimai ir ekonominis vystymasis.

Gabono vyskupų konferencijos Taikos ir teisingumo komisijos pirmininkas vyskupas Jonas Vincentas Ondas Ejenas (Ondo Eyene) paskelbė žinią, kurioje primena krikščioniškus principus, kurie nukreipti prieš bet kokią prievartą, keršto ir „akies už akį“ principus keičiant atleidimu ir susitaikymu, meile ne tik savo bičiuliui, bet ir priešui.

Afrikoje

Centrinės Afrikos Respublikoje viešpatauja maištininkų smurtas

Bendras katalikų arkivyskupo ir musulmonų imamo laiškas

Prancūzų dienraštis „Le Monde“ gruodžio 26 dieną paskelbė bendrą Bangio arkivyskupo Djudonė Nzapelanga (Dieudonnź Nzapailanga) ir imamo Omar Lajamos (Layama), Centrinės Afrikos Respublikos musulmonų bendruomenės pirmininko, laišką. Abu jie yra svarbiausi krikščionių ir musulmonų lyderiai savo šalyje, kurioje jau devynis mėnesius siaučia savivalė.

„Švenčiant metų pabaigos šventes mūsų šalis, Centrinės Afrikos Respublika, lieka paskendusi konflikte su religinio karo požymiais. Daugiau nei dviems milijonams asmenų, apie pusei visų šalies gyventojų, desperatiškai reikia pagalbos. Šią valandą, kurią mes rašome, apie 40 000 žmonių yra susigrūdę Bangio oro uoste, be stogo, be tualetų. Šimtai žmonių buvo nužudyti, kai kurie iš jų buvo išvilkti iš ligoninių. Jungtinių Tautų Organizacijos sekretorius baiminasi masinių žudynių pavojaus. Mes bijome, kad be svaresnio tarptautinės bendruomenės įsikišimo mūsų šalis yra pasmerkta tamsumai“, – rašo Bangio arkivyskupas ir imamas.

Centrinėje Amerikoje

Kai resursai išgaunami išnaudojant bendruomenę ir šalį

Kaip pranešama iš Gvatemalos, Huehuetenango vyskupijos ganytojas Alvaras Leonelis Ramacinis Imeris (Alvaro Leonel Ramazzini Imeri), metalų išgavimo įmonės, daugiausia iš Kanados, kurios Gvatemaloje ir Meksikoje išgauna auksą, sidabrą ir kitus metalus, palikdamos tik trupinius, gimdo socialinius konfliktus ir naikina aplinką. Pasak vyskupo, nutraukus tokį išnaudojimą – tiek legalų, tiek nelegalų – Gvatemaloje išlaikyti taiką būtų daug lengviau. Vyskupas pabrėžė, kad užsienio įmonės, užsiimančios metalų gavyba, ir jų spaudžiama vyriausybė ignoruoja vietinių bendruomenių balsą, protestus ir interesus. Kasyklose naudojamas cianidas, kuris patenka į vandenį. Vanduo kasybos reikmenims yra paimamas iš ten, kur trūksta. Metalų išgavimo sektorius, kurio jo vyskupijoje nenori 30 bendruomenių iš 32, galiausiai nieko neduoda vietinėms bendruomenėms: jis sumoka vos 1 procento vertės mokesčius, kurių pusė atitenka savivaldybei, o kita pusė centrinei valdžiai.

Šventųjų pėdsakais

Petras Faberis SJ – šventasis

Mindaugas BUIKA

Šv. Petras Faberis SJ (1506–1546)

Popiežiaus domėjimasis „antruoju jėzuitu“

Tarp 2013 metais Katalikų Bažnyčioje kanonizuotų ir beatifikuotų asmenybių tarptautinėje žiniasklaidoje ypatingo dėmesio susilaukė vieno iš Jėzaus Draugijos kūrėjų, XVI amžiuje gyvenusio prancūzo kunigo Petro Faberio (Pierre Favre) SJ paskelbimas šventuoju. Dekretas apie jo kanonizavimą buvo paskelbtas gruodžio 17 dieną, kai popiežius Pranciškus, kuris pats yra jėzuitas, minėjo savo 77-ąjį gimtadienį. Tai buvo vadinamoji „ekvivalentinė kanonizacija“, kai palaimintasis P. Faberis paskelbtas šventuoju ir jo garbinimo kultas išplėstas į visą Bažnyčią, apeinant įprastas kandidato bylos tyrimo procedūras, įskaitant įprastą tam atvejui stebuklo, įvykusio su kandidato užtarimu, pripažinimą. Paprastai toks retas sprendimas yra kanoniškai pateisinamas, kai kandidatas yra gyvenęs dar gilioje senovėje ir jo turima šventumo reputacija nėra ginčijama. Popiežius Jonas Paulius II tokią ekvivalentinę kanonizaciją yra skelbęs tris kartus, popiežius Benediktas XVI – vieną kartą (kai šventąja buvo pripažinta XIV amžiuje gyvenusi vokietė vienuolė Hildegarda Bingenietė), o popiežius Pranciškus tokį sprendimą priėmė jau antrą kartą (spalį jis tokiu būdu šventąja pripažino 1309 metais mirusią italę vienuolę Andželą Folinietę).

Palaimintųjų pėdsakais

Princas, komunistinio režimo kankinys ir kunigas – Rumunijos palaimintasis

Palaimintasis Vladimiras Gika

Rumunijos Katalikų Bažnyčia džiūgavo dėl dar vieno savo sūnaus iškėlimo į altorių garbę, dėl dar vieno nepaprasto tikėjimo ir krikščioniško gyvenimo pavyzdžio, kurį parodė rumunų princas Vladimiras Gika, paskutiniojo Moldavijos karaliaus anūkas, Kristaus kunigas ir komunistinio režimo kankinys.

Vladimiras gimė 1873 metais Konstantinopolyje. Jo tėvas Jonas buvo Rumunijos gynybos, vėliau užsienio reikalų ministras, o motina – prancūzų aristokratų šeimos atžala. Vaikas buvo pakrikštytas pagal graikų stačiatikių (ortodoksų) apeigas. Sulaukęs penkerių metų Vladimiras atvyko į Prancūziją, čia baigė mokyklą ir universitetą, pademonstruodamas aštrų protą, stiprią valią ir platų akiratį, domėjimąsi literatūra, filosofija, teise, medicina, mokslu.

Miręs už tiesą

Šiaurės Italijos Sondrio mieste Dievo tarnas kunigas kankinys Mikalojus Ruska (1563–1587–1618) buvo paskelbtas palaimintuoju. Popiežiaus Pranciškaus vardu beatifikacijos liturgijai ir šv. Mišioms vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kard. Andželas Amatas.

Mikalojus Ruska gimė 1563 metais dabartinės Šveicarijos Tičino kantono Bedano kaime, kuris anais laikais priklausė Milanui. Mikalojus, užaugęs kilmingoje šeimoje, studijavo Pavijoje, Romoje ir galiausiai Šveicarų kolegijoje Milane. 1587 metais gavo kunigystės šventimus, o po kelerių metų buvo išrinktas Sondrio arkikunigu. 1590 metai buvo labai sudėtingi ne tik dėl katalikų ir reformatų konfrontacijos, bet ir dėl tradicinių bažnytinių institucijų nuosmukio. Nors kun. M. Ruska sugebėjo išmintingai, su dideliu nuosaikumu ir pusiausvyra vadovauti Sondrio miesto katalikų bendruomenei, tačiau greitai tapo nuolatos augančių politinių ir religinių priešpriešų auka. 1618 metais kun. M. Ruska buvo suimtas ir įkalintas Thusio miesto kalėjime, į kurį paprastai patekdavo visi katalikai, kaltinami kokiu nors politiniu nusikaltimu. Teismo proceso metu kun. M. Ruska buvo tiek kankinamas, kad nepakėlęs kančių mirė.

Latvijoje mirė vysk. Arvaldis Andrejs Brumanis

Vyskupas Arvaldis Andrejs Brumanis

Gruodžio 17 dieną Latvijoje mirė Liepojos vyskupas emeritas Arvaldis Andrejs Brumanis, prieš paskyrimą ganytoju, daugiau kaip du dešimtmečius dirbęs „Vatikano radijo“ laidų latvių kalba redakcijoje.

Vysk. A. A. Brumanis gimė 1926 m. vasario 13 d.  Kuršo žemėje, Latvijos vakaruose. Baigęs žemės ūkio mokyklą, 1944 metais vokiečių okupacinės valdžios buvo paimtas priverstiniam darbui, o kiek vėliau – į latvių legioną ir pasiųstas į frontą. 1945 metų kovą buvo sužeistas. Karo pabaigos jis sulaukė Liubeke, Vokietijoje. Išleistas iš karo belaisvių stovyklos, Latvijos vyskupo Boleslovo Sloskanio rekomenduotas, Belgijoje įstojo į kunigų seminariją. Kunigo šventimus 1954 m. birželio 26 d. jam suteikė vysk Andrė Mari Šaru (Charou). Liuveno katalikų universitete ir vėliau Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje studijavo Bažnyčios istoriją, 1968 metais apsigynė daktaratą. Tais pačiais metais pradėjo dirbti „Vatikano radijo“ laidų latvių kalba redakcijoje.