Miręs už tiesą

Šiaurės Italijos Sondrio mieste Dievo tarnas kunigas kankinys Mikalojus Ruska (1563–1587–1618) buvo paskelbtas palaimintuoju. Popiežiaus Pranciškaus vardu beatifikacijos liturgijai ir šv. Mišioms vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kard. Andželas Amatas.

Mikalojus Ruska gimė 1563 metais dabartinės Šveicarijos Tičino kantono Bedano kaime, kuris anais laikais priklausė Milanui. Mikalojus, užaugęs kilmingoje šeimoje, studijavo Pavijoje, Romoje ir galiausiai Šveicarų kolegijoje Milane. 1587 metais gavo kunigystės šventimus, o po kelerių metų buvo išrinktas Sondrio arkikunigu. 1590 metai buvo labai sudėtingi ne tik dėl katalikų ir reformatų konfrontacijos, bet ir dėl tradicinių bažnytinių institucijų nuosmukio. Nors kun. M. Ruska sugebėjo išmintingai, su dideliu nuosaikumu ir pusiausvyra vadovauti Sondrio miesto katalikų bendruomenei, tačiau greitai tapo nuolatos augančių politinių ir religinių priešpriešų auka. 1618 metais kun. M. Ruska buvo suimtas ir įkalintas Thusio miesto kalėjime, į kurį paprastai patekdavo visi katalikai, kaltinami kokiu nors politiniu nusikaltimu. Teismo proceso metu kun. M. Ruska buvo tiek kankinamas, kad nepakėlęs kančių mirė.

Po kunigo Mikalojaus kankinystės praėjo keturi šimtmečiai, tačiau jo kankinystės šlovė niekados neužgeso tikinčiųjų širdyse. Tikėjimo kankinį paskelbdama palaimintuoju Bažnyčia siekia skelbti gailestingumą, teisiojo nekaltumą ir ieškoti įkvėpimo susitaikinimui bei glaudesnio bendradarbiavimo skelbiant Evangeliją. Pasak kard. A. Amato, šventieji – ne praeities, bet dabarties herojai. Anot popiežiaus Pranciškaus, kun. M. Ruska yra kankinys, ganytojas pagal Kristaus širdį, pasišventęs sielų, už kurias atidavė net savo gyvybę, gerovei.

„Vatikano radijas“

© 2014 „XXI amžius“