Broliškas susitikimas vienybės kelyje

Popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus pasirašo deklaraciją

Popiežius Paulius VI ir patriarchas Atenagoras

Popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus

Apie popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Baltramiejaus deklaraciją

Mindaugas BUIKA

Ne kompromisai, bet tiesos pažinimas

„XXI amžiuje“ jau buvo išsamiai rašyta, kad pagrindinis apaštalinės popiežiaus Pranciškaus kelionės į Šventąją Žemę tikslas buvo susitikti su patriarchu Baltramiejumi ir paminėti prieš 50 metų įvykusį istorinį jų pirmtakų Pauliaus VI ir patriarcho Atenagoro apsikabinimą Jeruzalėje, ženklinusį naujus Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių susitaikymo bei ekumeninio bendradarbiavimo siekius. Dabartiniai abiejų Bažnyčių vadovai gegužės 25 dieną ne tik pirmą kartą Jeruzalės Šv. Kapo bazilikoje vadovavo ekumeninėms pamaldoms, bet ir paskelbė bendrą deklaraciją, kurioje, įvertindami krikščioniškos vienybės paiešką ir per pastaruosius dešimtmečius padarytą pažangą, nurodė esminius tolesnės šio vaisingo kelio programos principus. Romos ir Konstantinopolio Bažnyčių, kurias įkūrė broliai apaštalai šv. Petras ir šv. Andriejus, ganytojai ne tik norėjo išreikšti savo gilų dvasinį džiaugsmą dėl įvykusio naujo susitikimo, bet ir pabrėžti, kad Dievo valios įgyvendinimas negali būti atskirtas nuo bendrystės ryšių stiprinimo konkrečiais veiksmais. Dokumente primenama, kad po to, kai popiežius Paulius VI ir patriarchas Atenagoras susitikę Jeruzalėje atšaukė 1054 metais paskelbtas abipuses ekskomunikas, atvedusias prie didžiojo Vakarų ir Rytų Bažnyčių pasidalijimo, prasidėjo intensyvi Romos ir Konstantinopolio sostų komunikacija su apsikeitimais vizitais bei atitinkama draugiška korespondencija.

Naujas reikšmingas tokio ekumeninio bendradarbiavimo etapas prasidėjo 1979 metais, kaip popiežiui Jonui Pauliui II lankantis Konstantinopolyje (tai – Turkijos miestas Stambulas), jis kartu su tuometiniu patriarchu Dmitrijumi įkūrė Jungtinę katalikų ir stačiatikių tarptautinio teologinio dialogo komisiją, inicijuodami nelengvą, bet prasmingą tiesos dialogą. Popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Atenagoro paskelbtoje deklaracijoje patvirtinama, jog minėtasis teologinis dialogas turi suteikti fundamentalų įnašą pilnos bendrystės tarp katalikų ir stačiatikių paieškose ir kad šioje srityje popiežių Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI bei patriarcho Dmitrijaus laikais buvo padaryta esminė pažanga. Pripažindami šiuos laimėjimus bei dabartines pastangas (ypač analizuojant Romos vyskupo primato reikšmę Visuotinės Bažnyčios vienybei – M. B.), popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus pastebi, jog tas teologinis dialogas nėra tik paprasčiausi teoriniai svarstymai, bet analitinės bendrumo paieškos tiesoje ir meilėje. Tai reikalauja vis gilesnio vienas kito tradicijų pažinimo, kad jos būtų geriau suprastos ir kad iš jų būtų mokomasi. Abiejų didžiųjų Bažnyčių vadovai patvirtina, kad to teologinio dialogo metu nesiekiama teologijoje mažiausio bendro sutarimo, kurio pagrindu būtų pasiektas kompromisas (tarsi tai būtų kokios nors diplomatinės derybos), bet kad būtų giliau suvokta visa tiesa, kurią Kristus suteikė savo Bažnyčiai ir kurios niekada nenustojame vis geriau suprasti sekdami Šventosios Dvasios paskatomis. Romos popiežius ir Konstantinopolio patriarchas, patvirtindami, kad ištikimybė Viešpačiui reikalauja broliško susitikimo ir tikro dialogo, dokumente nurodo, jog tokios bendros ekumeninės pastangos ne tik kad nenutolina nuo tiesos, bet apsikeičiant dvasinėmis dovanomis ir Šventajai Dvasiai vadovaujant prie tos pilnutinės tiesos dar labiau priartėjama.

Drauge darbuotis žmoniškumo labui

Antrojoje bendros deklaracijos dalyje pabrėžiama, kad žengiant keliu į pilnutinę krikščionių bendrystę Kristaus išpažinėjai turi pareigą duoti bendrą Dievo meilės visiems žmonėms liudijimą ir drauge darbuotis žmoniškumo labui. Kaip bendri socialiniai uždaviniai pirmiausia paminėtini žmogaus asmens orumo gynimas kiekviename gyvenimo tarpsnyje, santuoka grindžiamos šeimos sakralumo palaikymas, taikos ir bendrojo gėrio skatinimas, atsiliepimas į pasaulyje patiriamas įvairias kančias. Popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus pripažįsta, kad abi Bažnyčios pirmiausia turi vieningai atsiliepti į tokias fatališkas blogybes, kaip badas, skurdas, neraštingumas, netolygus resursų paskirstymas. „Mūsų pareiga siekti, kad būtų vieningai kuriama teisingesnė humaniška visuomenė, kurioje niekas nesijaustų atskirtas ar marginalizuotas“, – pažymima Jeruzalėje paskelbtoje ekumeninėje deklaracijoje. Abu Bažnyčių vadovai išreiškė gilų įsitikinimą, kad žmonijos ateitis priklausys nuo to, kaip mes su reikiamu išmintingumu, meile ir teisingumu globosime Dievo mums patikėtą kūriniją. „Mes su apgailestavimu pripažįstame tą blogą elgesį mūsų planetos atžvilgiu, kuris yra nuodėmė Dievo akyse“, – teigiama popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Baltramiejaus bendrame dokumente. Pirmieji Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių ganytojai, kurie ir taip yra žinomi savo ekologiniais pareiškimais, dabar deklaracijoje patvirtina kaip ekumeninę atsakomybę ir įpareigojimą skatinti kuklumą bei susitvardymą, reikalingą pagarbiam bei globojančiam žmonijos santykiui su gamta.

Pažadėję bei toliau kartu skatinti rūpestingos kūrinijos priežiūros suvokimą, jie kreipiasi į visus geros valios žmones, kviesdami ieškoti būdų, kaip ugdyti mažiau gamtinius resursus eikvojantį gyvenimą, kad vietoje paplitusio godumo ir savanaudiškumo būtų rodomas didesnis taupumas ir dosnumas saugant Dievo pasaulį visų tautų ir žmonių naudai. Romos popiežius ir Konstantinopolio patriarchas pripažįsta neatidėliotiną poreikį efektyviam ir įpareigojančiam visų krikščionių bendradarbiavimui, kad visur būtų apsaugota kiekvieno teisė viešai išreikšti ir praktikuoti savo tikėjimą, skatinant pozityvų įnašą šiuolaikinei visuomenei bei kultūrai. Tai krikščionybė nuolat daro pristatydama savo vertybes. Jie kviečia visus krikščionis plėtoti autentišką dialogą su judaizmu, islamu bei kitomis religijomis, pabrėždami, jog abejingumas ir abipusis ignoravimas gali tik prisidėti prie nepasitikėjimo skatinimo ir netgi tarpreliginio pobūdžio konfliktų. Kaip tik tokį nusistatymą svarbu pareikšti būtent Jeruzalėje, mieste, kuris turi sakralinę reikšmę visoms trims monoteistinėms religijoms, bei reiškiant susirūpinimą dėl nelengvos krikščionių padėties Artimuosiuose Rytuose su jų teise būti pilnaverčiais piliečiais šalyse. „Mes su pasitikėjimu kreipiamės į visagalį ir gailestingąjį Dievą, melsdami taikos Šventajai Žemei ir Artimiesiems Rytams, – aiškina savo deklaracijoje popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus. – Ypač mes meldžiamės už Bažnyčias Egipte, Sirijoje ir Irake, kurios patyrė didžiausias kančias pastarojo meto įvykių akivaizdoje“. Visas tų įvykių, o neretai tiesiog smurtingų pilietinių kovų puses, nepriklausomai nuo jų išpažįstamų religijų ar politinių nusistatymų, abu Bažnyčių vadovai ragina darbuotis dėl susitaikymo ir teisingo žmonių ir tautų teisių pripažinimo.

Įtikinamai liudyti Evangeliją šiandien

„Mes esame įsitikinę, kad ne ginklai, bet dialogas, atleidimas ir susitaikymas yra vienintelės įmanomos priemonės taikos pasiekimui“, – teigiama Jeruzalėje paskelbtoje ekumeninėje deklaracijoje. Joje pripažįstama, kad šiandienos istoriniame kontekste, kuris yra paženklintas smurto, abejingumo bei egoizmo, daugelis žmonių jaučia, kad jie praradę stabilumą ir normalų gyvenimo būdą ar netgi jo prasmingumą. Štai kodėl tvirto nusistatymo krikščionys, ypač jų dvasiniai vadovai įtikinamu Evangelijos Gerosios Naujienos liudijimu gali padėti žmonėms vėl atrasti kelią, kuris veda į tiesą, teisingumą ir taiką. Būdami vieningi tokiose intencijose ir prisimindami čia, Jeruzalėje, prieš 50 metų pateiktą popiežiaus Pauliaus VI ir patriarcho Atenagoro susitaikymo pavyzdį, jų įpėdiniai popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus kartu kreipiasi dėl šio tikslo į kiekvienos religijos išpažinėjus ir visus geros valios žmones. Jie mano, jog atėjo valanda, kai be jokio atidėliojimo reikia siekti susitaikymo ir vienybės žmonijos šeimoje, rodant pagarbą visiems teisėtiems skirtumams dėl visų žmonių ir ateities kartų gėrio.

Dabar Katalikų Bažnyčiai priklauso 1,2 milijardo narių, o Stačiatikių Bažnyčia savo gretose turi 300 milijonų tikinčiųjų, ir jos abi kartu sudaro apie tris ketvirtadalius pasaulio krikščionių. Popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus gerai supranta, kaip svarbu toliau žengti kartu į pilnutinę vienybę, kurios mūsų Viešpats Kristus meldė Tėvą, „kad visi būtų viena“ (Jn 17, 21). Jie suvokia, kad ši regima vienybė, išreikšta Dievo ir artimo meile, gali būti pasiekta tą trokštamą dieną, kai galiausiai katalikams ir stačiatikiams bus įmanoma kartu dalyvauti Eucharistijos puotoje. Siekiant šio tikslo reikalingas tvirtas tikėjimo išpažinimas, nuolanki ir atkakli malda, vidinis atsivertimas, praktinio gyvenimo atnaujinimas ir broliškas dialogas. Kasdieninėje plotmėje svarbiausia patikimai liudyti pasauliui, pagal kurį vienybės siekiantys krikščionys bus pripažinti tikrais Jėzaus Kristaus mokiniais (plg Jn 13, 35). Baigdami savo istorinį dokumentą abiejų didžiųjų broliškų Bažnyčių vadovai, nurodydami savo bendrai atliktą piligrimystę į tą vietą, kur mūsų Viešpats Jėzus Kristus buvo nukryžiuotas, palaidotas ir vėl prisikėlė, nuolankiai meldžia Švenčiausios Mergelės Marijos užtarimo būsimuose žingsniuose į pilnutinę vienybę, visiškai pasitikėdami begaline Dievo meile visai žmonijai.

Paminės Nikėjos Susirinkimo jubiliejų

Gegužės 28 dieną vykusioje bendrojoje audiencijoje Vatikane apžvelgdamas prieš kelias dienas Jeruzalėje įvykusio ekumeninio susitikimo rezultatus popiežius Pranciškus nurodė meldimosi kartu su patriarchu Baltramiejumi ir kitų konfesijų hierarchais prie Jėzaus šventojo kapo reikšmę. „Toje vietoje, iš kurios buvo skelbiama Prisikėlimo žinia, mes jautėme visą kartėlį ir skausmą dėl nesutarimų, kurie vis dar egzistuoja tarp Kristaus mokinių – pripažino Šventasis Tėvas. – Tai tikrai didelė kančia širdžiai“. Bet jis pažymėjo, kad celebruodami ekumenines pamaldas, jie galėjo pajusti abipusį broliškumą, vertinimą ir meilę, tarsi girdėdami Prisikėlusio Gerojo Ganytojo balsą, kad visos Jo avys būtų viena kaimenė. „Mes jautėme troškimą užgydyti vis dar atviras žaizdas ir ištvermingai tęsti kelionę į pilnutinę bendrystę“, – aiškino popiežius Pranciškus. Katalikų Bažnyčios vardu jis paprašė atleidimo už tai, kuo buvo prisidėta prie susiskaldymo ir meldė Šventosios Dvasios padėti visiems užgydyti žaizdas, kurios yra padarytos savo broliams. „Su visais mes esame broliai Kristuje, ir su patriarchu Baltramiejumi mes esame bičiuliai, broliai ir dalijamės noru keliauti drauge, daryti visa tai, kas šiandien įmanoma, dėl vienybės krikščionių bendruomenėje ir viso pasaulio bendrijoje“, – pabrėžė Šventasis Tėvas. Tai skatina melstis kartu, darbuotis dėl Dievo kaimenės, siekti taikos, Kūrinijos saugojimo ir visų kitų bendrų dalykų, žengiant į priekį, į geresnę ateitį.

Po vizito Šventojoje Žemėje patriarchas Baltramiejus pareiškė, kad tame susitikime prie Jėzaus šv. kapo buvo labai pagyvintas katalikų ir stačiatikių, dviejų svarbiausių krikščioniškų konfesijų, dialogas, kuris, nepaisant visų teologinių skirtumų, turi bendrą požiūrį į sakramentus ir apaštališkosios įpėdinystės tradiciją.

„Dialogas dėl vienybės tarp katalikų ir stačiatikių vėl prasideda Jeruzalėje“, – sakė Konstantinopolio patriarchas gegužės 29 dieną duotame interviu „Asianews“ katalikų žinių agentūrai. Jis paaiškino, kad kitas Jungtinės katalikų ir stačiatikių tarptautinės teologų komisijos susitikimas ateinantį rudenį bus surengtas Jeruzalėje, kaip tam pakvietė vietinis labai ekumeniškai nusiteikęs stačiatikių patriarchas Teofilius III, sakydamas, jog visus aktualius klausimus svarbu aptarti be jokios veidmainystės. „Jeruzalė yra vieta, kur pradėtas dialogas tarp Dievo ir žmogaus, kur Dievo Žodis buvo įkūnytas, – aiškino patriarchas Baltramiejus. – Mūsų pirmtakai Paulius VI ir Atenagoras pasirinko šią vietą, kad nutrauktų tylą, užtrukusią ilgus šimtmečius tarp seserų Bažnyčių“. Jis pastebėjo, kad į Šventąją Žemę su savo broliu popiežiumi Pranciškumi keliavo be tos baimės, kurią turėjo Jėzaus mokiniai Lukas ir Kleopas kelyje į Emausą (plg Lk 24, 13–35), nes buvo įkvėpti gyvosios vilties, kurią gavo iš savo Viešpaties. Konstantinopolio patriarchas pranešė, kad jis Jeruzalėje su popiežiumi Pranciškumi sutarė 2025 metais kartu ekumeniškai paminėti 1700-ąsias Nikėjos Susirinkimo metines. Nikėjoje (dabar Izniko miestas Turkijoje, už 130 km į pietryčius nuo Stambulo) vykusiame Susirinkime 325 metais dalyvavo daugiau nei 300 vyskupų iš Rytų ir Vakarų, iš tuomet dar nepadalintos Bažnyčios. Faktiškai tai buvo pirmasis tikrai Visuotinis Bažnyčios Susirinkimas, kuriame buvo paskelbtas Apaštalų tikėjimo išpažinimo „Tikiu“ tekstas, kuris dabar naudojamas liturgijoje.

© 2014 „XXI amžius“