Azijoje

Vietname paleistas seniausias politinis kalinys: „Grandinë buvo mano Roþinis, kurio priþiûrëtojai negalëjo atimti“

Kovo 21 dienà, po 37 metø ákalinimo, buvo paleistas seniausias Vietnamo politinis kalinys Ngujen Hu Kau. Jau kovo 30 dienà jis dalyvavo taikos ir teisingumo intencija aukotose ðv. Miðiose Hoðimino mieste, Dievo Motinos, Nuolatinës Pagalbos, baþnyèioje. Èia jis ið tiesø perdavë nepaprastà liudijimà apie savo kelià á tikëjimà.

Ðio buvusio pietø Vietnamo kariuomenës kapitono likimas buvo toks pat kaip ir kitø ðimtø tûkstanèiø kariø ar valstybës tarnautojø: pasibaigus karui, kurá laimëjo ðiandien valdantis komunistinis reþimas, 1975 metais jis buvo pasiøstas á prievartinio darbo stovyklà, kad bûtø „perauklëtas“. 1980 metais buvo paleistas, bet nepraëjus në porai metø vël buvo ten sugràþintas – uþ tai, kad sukûrë dainelæ, kuri buvo ávertinta kaip „antivyriausybinë“, ir kad paðiepë vietinius valdþios kadrus. Ðá kartà jis buvo nuteistas mirties bausme, kuri vis dëlto buvo vëliau pakeista á ákalinimà iki gyvos galvos stovykloje Z30A Dong Nai provincijoje. Èia jis sutiko jëzuità Ngujen Kon Doanà, buvusá Vietnamo jëzuitø provincijolà, kuris buvo nuteistas 1983 metais. Po pokalbiø ir dvasinio pasiruoðimo 1986 metais ið jo gavo krikðtà, Velykø dienà priimdamas Jono Krikðtytojo vardà.

Po deðimtmeèiø ákalinimo Vietnamo valdþia priëmë kalinio anûkës praðymà suteikti malonæ jos seneliui – ðiandien jau beveik septyniasdeðimtmeèiui, gerokai apkurtusiam, menkai matanèiam. Vienas ið pirmøjø jo veiksmø laisvëje buvo apsilankymas Hoðimino redemptoristø parapijoje ir savosios istorijos papasakojimas.

Ðv. Mišiose Ngujen Hu Kau liudijo apie savo vidiná virsmà: kaip neapykanta ir baimë palengva virto ramybe ir meile artimui. Pasak jo, jis nejauèia jokio pykèio ar agresijos prieð tuos, kurie já pasmerkë ir ákalino, jis yra laisvas þmogus, dëkojantis Dievui. Tai bûtø buvæ neámanoma be nuolatinës maldos ir nuolatinio gilinimosi á Dievo slëpinius. Taèiau kaip tai padaryti be Biblijos, be jokiø kitø knygø? Èia pravertë jëzuito, ðiandien reziduojanèio Jeruzalëje ir vadovaujanèio Popieþiðkajam bibliniam institutui, pamokos apie Roþiná, kaip apie katechezës bûdà ir apie maldos metodà.

Pirmasis jo Rožinis, pasakojo Ngujen Hu Kau, buvo grandinë, kuriomis kaliniai bûdavo surakinami, kad nepabëgtø. Viena grandinës grandis atitiko vienà Roþinio rutuliukà. Jo grandinë turëjo 90 grandþiø, Roþinio maldai pakako 50: jø sukalbëdavo keletà per dienà. Tai buvo labai asmeninis ir labai tvirtas Roþinis, kurio kalëjimo sargai negalëjo atimti.

Pagal Vatikano radijo informacijà 

© 2014 „XXI amþius“