Tarpreliginis dialogas ir taika

Islamiškieji Popiežiaus vizito Turkijoje bruožai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus ir Turkijos prezidentas Rečepas Erdoganas prie garbės sargybos sostinėje Ankaroje vykusioje sutikimo ceremonijoje

Terorizmui priešpastatyti brolybę

Apaštalinėje popiežiaus Pranciškaus kelionėje į Turkiją didžiausio tarptautinio dėmesio susilaukė jo, kaip Katalikų Bažnyčios vadovo ir didžiausio moralinio lyderio pasaulyje, išsakytos mintys dėl krikščionių ir musulmonų solidarumo kovoje su besiplėtojančiu terorizmu, kurį skatina religinis, ypač islamiškasis fanatizmas bei fundamentalizmas. Šventasis Tėvas jau ne kartą yra pabrėžęs tapreliginio dialogo svarbą siekiant įveikti šią šiandienos gyvenimo blogybę, ypač vakabizmo ir salafizmo radikaliomis ideologijomis paremtus smurtinius vadinamosios „islamo valstybės“ veiksmus ne tik Artimųjų Rytų regione, bet musulmoniškųjų neramumų vietose: Pakistane ir Afganistane, Afrikos šalyse – Nigerijoje ir Kenijoje – bei netgi Rusijai priklausančiame Šiaurės Kaukaze. Popiežius Pranciškus pasinaudojo galimybe plačiau išdėstyti savo taikdarišką mokymą būtent Turkijoje, kuri yra viena iš didžiausių ir įtakingiausių musulmonų valstybių (iš 77 milijonų šalies gyventojų, 98 proc. yra islamo išpažinėjai, kurių 70 proc. yra sunitai ir apie 30 proc. šiitai – dvi pagrindinės tarpusavyje besivaržančios musulmonų religinės grupės) ir kuri įsikūrusi pačioje Artimųjų Rytų pašonėje su tiesioginiu „islamo valstybės“ terorizmo patyrimu. Kita vertus, Turkijos konstitucijoje yra aiškiai pabrėžtas demokratinis valstybinio valdymo pasaulietiškumas, šalis priklauso vakarietiškam NATO kariniam blokui ir yra pasirengusi deryboms dėl stojimo į Europos Sąjungą. Tačiau dabar didžiausią rūpestį Turkijai kelia beveik du milijonai priimtų pabėgėlių iš kaimyninių Sirijos ir Irako valstybių, kurių gyventojai, ypač krikščionys, kenčiantys dėl smurtinio terorizmo, buvo priversti palikti savo namus ir prieglobsčio ieškotis svetur.

Krikščionių sudeginimas Pakistane sukėlė audringus protestus

Nužudyti Pakistano krikščionys Šama ir Šahzad

Paaiškėjo daugiau detalių po barbariško krikščionių poros Pakistane, 32 metų vyro Šahzad ir jo 24 metų žmonos Šama nužudymo lapkričio 4 dieną viename mažame kaimelyje, esančiame 60 kilometrų į pietvakarius nuo Lahoro, Pundžabo regione. Ši šeima turėjo tris vaikus, 6 metų sūnų, 4 metų ir 18 mėnesių dukteris. Pasak liudytojų, laukėsi ketvirtojo vaiko.

Šahzad buvo jauniausias iš penkių brolių, kurie visi kartu dirbo plytinėje, priklausiusioje savininkui musulmonui. Incidentas prasidėjo aplinkybėmis, kurios, rodos, nieko grėsmingo nežadėjo. Spalio pabaigoje mirus brolių tėvui, sulaukusiam garbaus maždaug 80 metų amžiaus, Šama tvarkė savo velionio uošvio daiktus. Pastarasis buvo žinomas kaip tam tikras žiniuonis, užkalbėdavęs gydomuosius amuletus. Moteris surinko tai, ką manė esant nereikalingomis šiukšlėmis, taip pat popieriaus lapus, sumetė viską į krosnį. Būtent tada vienas musulmonas, plytinės darbuotojas, pasakė, kad deginami lapai yra puslapiai iš Korano. Kilus triukšmui, pora buvo uždaryta viename plytinės kambaryje. Čia įsiterpia aplinkybė, kad, rodos, tarp krikščionio darbininko ir musulmono savininko buvo konfliktas dėl atlyginimo: vienas sakė, kad jam mokama per mažai, o kitas tvirtino, kad pirmasis jam yra skolingas.

Popiežius priėmė nuo mirties išgelbėtą sudanietę krikščionę

Meriam Ibrahim su vyru

Praėjus dienai po to, kai krikščionei iš Sudano Meriam Yahia Ibrahim šios Afrikos šalies apeliacinis teismas panaikino mirties bausmę ir ji buvo išlaisvinta, moteris vėl atsidūrė nelaisvėje. Ją kartu su JAV pilietybę turinčiu vyru Danieliu Vami (Daniel Wami) ir dviem vaikais Chartumo oro uoste tikrinant dokumentus sulaikė daugiau nei 40 slaptųjų tarnybų agentų. Anot valdžios atstovų, šeimos sulaikymas oro uoste susijęs su biurokratiniais dalykais, ir ji būsianti greitai paleista, tačiau jos advokatas, buvęs oro uoste, teigė, kad ji kaltinama dokumentų klastojimu. Ji turėjo skubia tvarka išduotus Pietų Sudano kelionės į Jungtines Amerikos Valstijas dokumentus, tačiau oro uoste šeimai nebuvo leista kirsti Sudano sienos.

27 metų Meriam Ibrahim, turinti medikės išsilavinimą, buvo apkaltinta atsimetimu nuo religijos ir svetimavimu. Jos tėvai buvo sudanietis musulmonas ir etiopė krikščionė stačiatikė. Kai jai buvo šešeri metai, tėvas šeimą paliko, ir mama dukrą išaugino krikščioniškai. Meriam Ibrahim sukūrė šeimą su krikščioniu, turėjo dvidešimties mėnesių sūnų ir laukėsi antrojo vaiko. Tačiau pagal Sudane taikomas islamo šariato teisės nuostatas, ji negalėjo su krikščioniu tuoktis ir susilaukti vaikų. Jei tėvas yra musulmonas, jo vaikai taip pat automatiškai yra musulmonai. Tad musulmono teisėjo akimis, Meriam Ibrahim buvo musulmonė, nes jos tėvas buvo musulmonas. Tad ji negalėjo susituokti su krikščioniu ir jų santuoka negalioja. Jų gyvenimas kartu traktuotas kaip svetimavimas, o už tai baudžiama. Meriam Ibrahim atsisakė išsižadėti savo krikščioniško tikėjimo, nors jai buvo leista suprasti, kad tokiu atveju jai būtų palengvinta bausmė. Pasak gautų liudijimų, moteris teisėjo akivaizdoje pasakė, kad ji yra krikščionė ir niekuo nenusikalto. Todėl jai pridėtas kaltinimas apostazija, už kurį šariatas baudžia mirtimi. Gegužės viduryje ji buvo nuteista 100 rykščių kirčių bei mirties bausme. Nuo vasario įkalinta Meriam Ibrahim gegužės 27 dieną kalėjime pagimdė dukterį.

Šventųjų pėdsakais

Šventieji yra Dievo karalystės paveldėtojai

Mindaugas Buika

Naujieji Bažnyčios šventieji: kunigas Kuriakozė Elijas Čavara (1805–1871), sesuo Eufrazija Eluvatingal (1877–1952), Amatas Ronkonis (1226–1292), vyskupas Jonas Antanas Farina (1803–1888), brolis Mykolas Longobardietis (1650–1709), kunigas Liudvikas Kazorietis (1814–1885)

Indijos krikščionių kanonizacija

Popiežius Pranciškus, praėjusį pavasarį jau kanonizavęs savo pirmtakus šv. Joną XXIII ir šv. Joną Paulių II, užbaigdamas liturginius metus Kristaus Karaliaus šventėje paskelbė dar šešis Bažnyčios šventuosius, tarp kurių buvo vyskupas, du kunigai, brolis vienuolis, sesuo vienuolė ir pasaulietis, visi priklausę pašvęstojo gyvenimo (ypač pranciškonų) bendruomenėms arba buvę jų steigėjais. Ypač didelio dėmesio susilaukė tai, kad lapkričio 24 dieną Romos Šv. Petro aikštėje vykusioje kanonizacijos iškilmėje į šventųjų gretas kartu su keturiais italais buvo įrašyti du Indijos krikščionys iš senosios, kaip teigia tradicija, dar apaštalo šv. Tomo įkurtos sirų malabarų apeigų katalikų bendruomenės, kuri daugiausia susitelkusi tos šalies pietvakarinėje Keralos valstijoje. Taip šventuoju buvo paskelbtas sirų malabarų kunigas Kuriakozė Elijas Čavara (Kuriakose Elias Chavara, 1805–1871), kuris pats įsteigė dvi (vyrų ir moterų) Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo karmelitų vienuolines bendruomenes. Šis sielovadininkas buvo žinomas savo dvasiniu vadovavimu, jis suvaidino svarbų vaidmenį XIX amžiaus viduryje gelbstint sirus malabarus nuo grėsusios schizmos (skilimo), pelnė garbingą šeimų globėjo vardą. Kaip tik jo įkurtai karmeličių bendruomenei priklausė lapkričio 24-ąją šventąja paskelbta sesuo vienuolė Eufrazija Eluvatingal (Euphrasia Eluvathingal, 1877–1952), kuri buvo kilusi iš sirų malabarų aristokratų šeimos ir būdama devynerių metų pasiaukojo skaistybei (Indijoje tėvai savo vaikus sutuokia ankstyvoje jaunystėje), o sulaukusi dvidešimties rinkosi vienuolinį gyvenimą, vėliau išgarsėjo kaip pamaldi mistikė.

Palaimintųjų pėdsakais

JAV paskelbta nauja palaimintoji

Spalio 4-ąją JAV, didžiausio Naujojo Džersio valstijos miesto – Niujorko – katedroje, dedikuotoje Švenčiausiai Jėzaus širdžiai, kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, vadovavo beatifikacijos apeigoms, kurių metu palaimintąja buvo pripažinta sesuo Marija Teresė Damjanovič, Gailestingumo seserų kongregacijos narė.

Ji gimė 1901 metais ir mirė 1927 metais, sulaukusi vos 26 metų, dėl apendicito komplikacijų nepadėjus ir operacijai. Vienuolinį gyvenimą ji spėjo pagyventi vos dvejus metus. Beje, nors priklausė lotynų katalikų ordinui, iš tiesų ši imigrantų iš Rytų Slovėnijos duktė buvo graikų apeigų katalikė. Ją pažinoję neabejojo jos dorybėmis ir didžiule dvasine branda. Jos dvasios vadovas vienuolis benediktinas Benediktas Bradley paprašė užrašyti savo apmąstymus. Iš viso palaimintoji parašė 26 meditacijas, kurios buvo išleistos knygoje „Didesnis tobulumas: būti dvasiniu (žmogumi)“. Atskleidus jos asmeninius užrašus, slaptus pokalbius su viena ar kita seserimi, paaiškėjo, kad ji patyrė ir mistinių regėjimų, giliai ją palietusių patirčių. Apie tai su kitais ji kalbėjo labai rezervuotai.

Baltarusijos katalikai pradėjo švęsti Atsivertimo metus

Baltarusijos katalikai švenčia Devintines

Lapkričio 30 dieną, pradedant visoje Bažnyčioje švenčiamus Pašvęstojo gyvenimo metus, Baltarusijos katalikų bendruomenė pradėjo švęsti ir Atsivertimo metus. Jie yra dalis jau pernai pradėto trejų metų ciklo, kuriuo rengiamasi paiminėti 2017 metais sukaksiančias Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų Fatimoje šimtąsias metines.

Šia proga paskelbtame laiške Baltarusijos vyskupai rašo, kad kvietimas atsiversti skirtas ne tik nuo Dievo nutolusiems žmonėms ar tiems, kurie įsipainiojo į įvairias moralinio blogio situacijas. Atsivertimas – kiekvieno tikinčiojo pareiga. Visi turime suvokti savo silpnumą, prašyti, kad Dievo malonė mums padėtų vaduotis iš nuodėmės.

Marijos apsireiškimų Fatimoje šimtosioms metinėms Baltarusijos Bažnyčia pradėjo ruoštis jau pernai švęsdama Maldos metus; dabar prasidėjo Atsivertimo metai; o dar po metų bus švenčiami Vilties metai.

Bažnyčia ir romai: skelbti Evangeliją periferijose

Neseniai Vatikane vyko tarptautinis susitikimas „Bažnyčia ir romai: skelbti Evangeliją periferijose“, rengiamas Popiežiškosios keliautojų ir migrantų sielovados tarybos. Čia dalyvauja už romų sielovadą atsakingi vyskupijų atstovai, nacionaliniai vadovai iš 26 Amerikos, Azijos ir Europos šalių.

Dviejų dienų susitikimo metu bus siekiama įvertinti Bažnyčios sielovadinę tarnystę romų tautybės žmonėms, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kuri reikalauja naujų pastoracinių strategijų. Kita vertus, šis renginys padės pasiruošti paminėti 50 metų nuo popiežiaus Pauliaus VI vizito į Pomeciją (1965 09 27), kur jis susitiko su tarptautinės romų piligrimystės dalyviais.

Popiežiaus vizitas simbolizavo ypatingą Bažnyčios atsivėrimą romų atžvilgiu. Tąsyk popiežius kalbėjo: „Bažnyčioje jūs nesate pakraščiuose, tačiau dėl tam tikrų aspektų esate centre, širdyje“.

Europoje

Senojoje Norvegijos sostinėje iškils nauja katalikų katedra

Senojoje Norvegijos sostinėje Trondheime iki 2015 metų pabaigos iškils nauja katalikiška katedra, dedikuota, kaip ir dabartinė, šv. Olavui, karaliui, kuris 1030 metais atsivertė į katalikybę ir pasižymėjo didele išmintimi.

Dabartinė, 1973 metais pastatyta katedra turi kelis defektus ir tapo per maža katalikų bendruomenei. Pastaraisiais metais dėl emigracijos katalikų skaičius Norvegijoje stipriai šovė į viršų, manoma, kad iš viso jų yra apie 150000, atvykusių iš 70 kraštų. Apie 10000 iš jų gyvena Trondheimo vyskupijoje.

Jau 2010 metais nuspręsta, kad neverta remontuoti ar plėsti senosios katedros, bus geriau pastatyti visai naują kulto pastatą. Tikimasi, kad nugriovus dabartinį pastatą per 15–16 mėnesių bus užbaigtas naujas, kurio projektas parengtas pagal dabartinius bendruomenės poreikius, atsižvelgiant į Norvegijos architektūrinį paveldą. Finansiniu požiūriu padės katalikų vyskupijos Vokietijoje. Statybų laikotarpiu šv. Mišios bus aukojamos nedidelėje koplyčioje, kurią sumūrijo kelios dešimtys lenkų statybininkų savanorių laisvu nuo darbo metu.