Palaimintųjų pėdsakais

Neturtingųjų mokytoja

Palaimintoji Marija Elizabeta Turžon

Balandžio 26 dieną Kanadoje palaimintąja paskelbta Marija Elizabeta Turžon (Marie Élisabeth Turgeon), Šv. Rožinio Dievo Motinos seserų kongregacijos įkūrėja (1840–1881). Iškilmingoje beatifikacijos liturgijoje popiežiui atstovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato). Apibūdindamas naujos palaimintosios reikšmę Kanados Bažnyčiai, kardinolas A. Amatas priminė bendrą situaciją Kanados Sen Žermen de Rimuskio (Saint-Germain de Rimouski) vyskupijoje, kuri įkurta 1867 metais. Pirmasis vyskupas, matydamas menką tikinčiųjų išprusimą religijos srityje, ėmė steigti kaimo mokyklas, o mokytojauti kvietė savanores. Šiai moterų savanorių grupei vadovauti paskyrė savo buvusią mokinę Mariją Elizabetą Turžon, kuri buvo silpnos sveikatos, tačiau apdovanota protu ir išradingumu. Nors vyskupo idėja buvo kurti pasaulietinę asociaciją, M. E. Turžon galvojo apie religinę kongregaciją, pasišventusią mokymui, artimo meilės darbams ir kontempliatyviai maldai. Apie 1879 metus vyskupas palaimino idėją steigti vienuoliją, patvirtino regulą ir paskyrė ją vyresniąja.

Per savo neilgą gyvenimą (mirė būdama 41 metų) ji pasišventusiai darbavosi krikščioniškai auklėdama vaikus, ypač tolimose ir neturtingose mokyklose. Marijos Elizabetos šventumą apibūdina keli aspektai: ji visur ieškojo ir priėmė Dievo valią, kaip savo misiją ji matė krikščionišką vaikų ugdymą, gyveno autentišką tikėjimo, vilties ir meilės gyvenimą, vienijosi su Dievu maldoje. Tai – kasdienio gyvenimo dvasingumas, apimantis esminius dalykus.

Savo seserims, kurios iš pradžių vadinosi „mažųjų mokyklų seserys“, M. E. Turžon išlieka atnaujinto, džiaugsmingo pasišventimo misijai pavyzdžiu. O mus visus ji kviečia tapti stokojančio artimo geradariais, kaip buvo ji pati.

Pagal Vatikano radiją 

© 2015 „XXI amžius“