Pirmasis Centrinės Afrikos Respublikos kardinolas – bebaimis taikytojas

Kardinolu paskiras Bangio arkivyskupas Djudonė Nzapalainga

Tarp Popiežiaus skiriamų naujųjų kardinolų yra vienas iš jauniausių, vos 49 metų, Centrinės Afrikos Respublikos sostinės Bangio arkivyskupas Djudonė Nzapalainga (Dieudonné Nzapalainga), priklausantis Šventosios Dvasios vyrų vienuolių kongregacijai, dažnai vadinamai spiritiečiais. Jo biografija byloja, kad kunigu po formacijos studijų Kamerūne, Gabone ir Prancūzijoje buvo įšventintas 1998 m. rugpjūčio 9-ąją. Studijuodamas Paryžiuje, 1998–2005 metais, buvo našlaičių namų kapelionas ir parapijos vikaras, vėliau sugrįžo į Bangį, kaip savo kongregacijos regioninis vyresnysis ir parapijos klebonas. 2009 metais popiežius Benediktas XVI jį paskyrė Bangio apaštaliniu administratoriumi, o po trejų metų – sostinės arkivyskupu metropolitu. D. Nzapalainga vyskupo šventimus gavo 2012 m. liepos 22-ąją. Tų pačių metų pabaigoje įvairios sukilėlių grupuotės, priklausančios Seleka tinklui, užėmė įvairius miestus ir sostinę Bangį, išvijo ilgametį ir garbingumu negarsėjusį prezidentą Fransua Bozizę (Francois Bozizé). Tačiau valdžios pasikeitimas situacijos nepakeitė į gerąją pusę, bet dar labiau ją komplikavo.

Dauduma Seleka kovotojų buvo musulmonai, tarp jų ir nemažai laimės ieškančių samdinių iš kitų valstybių, kai kurie tarnavo buvusio Libijos diktatoriaus Muamaro Kadafio pajėgose. Sukilėlių grupės pradėjo savivaliauti tarp gyventojų, kurių dauguma yra krikščionys. Tai kartais virsdavo žiauriomis ir beprasmėmis civilių žudynėmis, kurioms kaip atsakas gimė iš krikščionių sudaryti savigynos būriai „anti-Balaka“. Tačiau krikščionio vardas čia dažniausiai tereiškė tik priklausomybę grupei, kuri pati pradėjo daryti panašius nusikaltimus, tik tarp musulmonų. Taip Centrinės Afrikos Respublikoje įsiliepsnojo tikras pilietinis karas pagal gerai Afrikos kontinentui pažįstamų etninio, gentinio ir konfesinio smurto logiką. Arkivyskupas šioje situacijoje neatsitraukė ir netylėjo, tačiau pradėjo nenuilstančio taikytojo darbą, vaikščiodamas iš vienos stovyklos į kitą, ir atgal. Tai darė ne vienas, jam padėjo krašto musulmonų lyderis Kobine Layama ir protestantų vyresnysis pastorius Gerekojamė Gbangu (Guerekoyame Gbangou). Prancūzų dienraštis „Le Monde“ juos pavadino trimis Bangio šventaisiais. Juo pasekė ir kita spauda. Visi jie pasmerkė smurtą ir darė viską, ką galėjo, kad sutaikytų žmones ir bendruomenes, tarpininkavo, derėjosi, gabeno humanitarinę pagalbą, vaistus visiems, nepriklausomai nuo įsitikinimų. Keletą kartų buvo labai arti mirties, buvo šaudoma į juos ar šalia jų. Arkivyskupas D. Nzapailainga pasakojo, kad kartą jį sulaikė vienas sukilėlis, kuris išgirdęs, kad šis esąs katalikų kunigas, jau vedėsi į šoną jį nušauti. Tuosyk jam gyvybę išgelbėjo atsitiktinai sceną pamatęs sukilėlių vadas. Visi trys religiniai lyderiai taip pat ne kartą liudijo apie krašto tikrovę tarptautinei spaudai ir tarptautinėms organizacijoms.

Pirmasis kardinolas savo krašto istorijoje arkivyskupas D. Nzapalainga sakė, jog šis paskyrimas, su juo siejamas autoritetas jam nėra asmeninė garbė, tačiau ženklas ir paraginimas, kad Bažnyčia turi būti arti vargšų, turi stengtis sugrąžinti taiką, sutaikyti žmones. „Dabar, su jumis kalbėdamas, esu „Penktajame kilometre“, Bangio musulmonų kvartale. Einu sutikti savo brolių ir seserų, kad pasakyčiau, jog vėl turime susitikti ir dirbti dėl taikos, teisingumo ir susitaikymo sugrįžimo. Ir tam reikia, kad užkastume savo karo kirvius ir kovotume prieš tiek vienos, tiek kitos pusės ekstremizmą“, sakė arkivyskupas D. Nzapalainga.

Popiežius Pranciškus su šiuo ganytoju ir kitais taikdariais artimai bendravo lankydamasis Centrinės Afrikos Respublikoje 2015 metais.

Vatikano radijas

© 2016 „XXI amžius“