Popiežiaus palinkėjimai Gruzijos politikai

Mindaugas Buika

Tbilisio stadione Šventojo Tėvo aukotose šv. Mišiose dalyvavo ekumeninės delegacijos

Lankydamasis Gruzijoje, Popiežius, be būdingų religinio pobūdžio apeigomų, turėjo susitikimą su šalies politiniais, kultūros ir visuomenės veikėjais bei reziduojančiais diplomatais. Šventojo Tėvo išsakyti patarimai ir padrąsinimai per rugsėjo 30 dieną sostinėje Tbilisyje vykusį priėmimą prezidento Georgijaus Margvelašvilio rezidencijoje yra svarbūs siekiant tos Kaukazo valstybės, mininčios 25-uosius nepriklausomybės atkūrimo metus, spartesnės pažangos. Pastarasis ketvirtis amžiaus Gruzijai, kurios 85 proc. gyventojų yra stačiatikiai, 10 proc. musulmonai ir tik 2 proc. katalikai (priklausantys lotynų, armėnų ir chaldėjų tradicijoms), buvo nelengvo išbandymo metas. Tai atsispindi ir šalies demografijoje: per minėtą 25 metų laikotarpį Gruzijos gyventojų skaičius (neskaitant atplėštos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos) sumažėjo beveik trečdaliu – nuo 5 iki 3,5 milijonų. Taigi, traukdamiesi nuo skurdo ir kitų nelaimių, įskaitant karinius konfliktus, gimtinę paliko 1,5 milijono gruzinų. Toks bėgimas svetur nebuvo neišvengiamas, nes, pavyzdžiui, kaimyniniame Azerbaidžane, per tą patį laikotarpį irgi patyrusiame daug neramumų, gyventojų skaičius beveik trečdaliu padidėjo (nuo 7 iki 10 milijonų).

Dialogo ir susitaikymo keliu

Apie Šventojo Tėvo istorinę kalbą Azerbaidžano mečetėje

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus sveikinasi su mažąja Azerbaidžano katalikų bendruomene prie jų bažnyčios, kurioje aukojo šv. Mišias

Su apaštaliniu vizitu lankydamasis Azerbaidžane popiežius Pranciškus pasakė unikalią kalbą, pristatydamas savo mokymą apie visų religijų (ypač islamo ir krikščionybės) bendradarbiavimo svarbą, kad būtų išsaugota taika ir bendros valstybinės nuostatos šiame vis labiau sekuliarizuotame ir globalizuotame bei sankirtų kupiname pasaulyje. Susitikimas spalio 2 dieną įvyko pagrindinėje sostinės Baku mečetėje, musulmonų šventovėje, kartu dalyvaujant vietos stačiatikių ir žydų atstovams. Azerbaidžane, didžiausioje Kaukazo regiono valstybėje, daugumą (daugiau kaip 90 proc.) iš 10 milijonų gyventojų sudaro musulmonai šiitai. Mažesnei musulmonų sunitų bendruomenei priklauso lezginų etninės grupės nariai. Su etnine priklausomybe yra susijusios ir kitos nedidelės Azerbaidžano religinės bendruomenės: rusai stačiatikiai, gruzinai stačiatikiai, armėnai ir nuo senų laikų (daugiau nei prieš 3000 metų) įsikūrę žydai. Įvairiatautė lotynų katalikų bendruomenė dabar turi tik kelis šimtus narių, vieną parapiją su 2008 metais konsekruota Baku Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Ji buvo pastatyta Azerbaidžano vyriausybės katalikams padovanotame sklype 2002 metais. Tai siejama su popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymu.

Popiežius paskyrė septyniolika kardinolų

Popiežius Pranciškus su Albanijos Škoderio–Pulto arkivyskupijos kunigu Ernestu Simoni

Popiežius Pranciškus po spalio 9-osios, sekmadienio, Vidudienio maldos Šv. Petro aikštėje pranešė, kad paskirs 17 naujų kardinolų lapkričio 19 dieną, šeštadienį, šventųjų Gailestingumo durų uždarymo išvakarėse sušauktoje kardinolų skyrimo konsistorijoje. 13 naujų kardinolų yra Bažnyčios ganytojai ir Šventojo Sosto atstovai iš penkių žemynų. Popiežius perskaitė 13 naujų kardinolų iš 11 kraštų vardus pridurdamas, kad,be jų, dar vienas arkivyskupas emeritas, du vyskupai emeritai ir vienas kunigas skiriami kardinolais už nuopelnus Bažnyčiai.

Kaip sakė popiežius Pranciškus, nauji kardinolai yra Bažnyčios, skelbiančios Dievo gailestingumo Gerąją Naujieną visuose pasaulio šalyse, visuotinumo išraiška. Popiežius pranešė, kad lapkričio 20 dieną, per Kristaus, Visatos Valdovo, liturginę iškilmę su naujais kardinolais koncelebruos Gailestingumo jubiliejaus uždarymo šv. Mišias. „Melskimės už naujus kardinolus, kad patvirtindami savo priklausymą Kristui, gailestingam ir ištikimam aukščiausiajam Kunigui, padėtų man Romos vyskupo tarnystėje, kuri yra amžinas ir regimas tikėjimo vienybės ir bendrystės pamatas“, – sakė Šventasis Tėvas.

Pirmasis Centrinės Afrikos Respublikos kardinolas – bebaimis taikytojas

Kardinolu paskiras Bangio arkivyskupas Djudonė Nzapalainga

Tarp Popiežiaus skiriamų naujųjų kardinolų yra vienas iš jauniausių, vos 49 metų, Centrinės Afrikos Respublikos sostinės Bangio arkivyskupas Djudonė Nzapalainga (Dieudonné Nzapalainga), priklausantis Šventosios Dvasios vyrų vienuolių kongregacijai, dažnai vadinamai spiritiečiais. Jo biografija byloja, kad kunigu po formacijos studijų Kamerūne, Gabone ir Prancūzijoje buvo įšventintas 1998 m. rugpjūčio 9-ąją. Studijuodamas Paryžiuje, 1998–2005 metais, buvo našlaičių namų kapelionas ir parapijos vikaras, vėliau sugrįžo į Bangį, kaip savo kongregacijos regioninis vyresnysis ir parapijos klebonas. 2009 metais popiežius Benediktas XVI jį paskyrė Bangio apaštaliniu administratoriumi, o po trejų metų – sostinės arkivyskupu metropolitu. D. Nzapalainga vyskupo šventimus gavo 2012 m. liepos 22-ąją. Tų pačių metų pabaigoje įvairios sukilėlių grupuotės, priklausančios Seleka tinklui, užėmė įvairius miestus ir sostinę Bangį, išvijo ilgametį ir garbingumu negarsėjusį prezidentą Fransua Bozizę (Francois Bozizé). Tačiau valdžios pasikeitimas situacijos nepakeitė į gerąją pusę, bet dar labiau ją komplikavo.

Alepo vaikų malda už taiką

Alepo miesto vaikai taikos akcijoje

Sirijoje be perstojo bombarduojamo Alepo miesto vaikai spalio 6 dieną, ketvirtadienį, surengė įspūdingą taikos akciją. Šimtai mokyklinio amžiaus vaikų, krikščionys ir musulmonai, lydimi brolių pranciškonų, susitiko prašyti taikos savo gimtajam miestui Alepui ir visai Sirijai. Vaikai meldėsi, kiekvienas pagal savo religiją, prašydami, kad liautųsi pastaruoju metu suintensyvėję antpuoliai, nuo kurių nukentėjo ypač daug vaikų ir bejėgių žmonių. Maldos už taiką akcijos dalyviai pasirašė ir dėjo savo pirštų atspaudus po pareiškimu, kuriuo prašė pasaulio galiūnus sustabdyti žmonių žudynes Sirijoje.

Vaikų taikos akcija Alepe įvyko aikštėje priešais buvusią Šventosios Žemės pranciškonų mokyklą. Katalikiška žinių agentūra „Fides“ praneša, kad susitikimus už taiką vaikai surengė ir Damaske, Homse bei kitose Sirijos vietovėse.

„Dachau angelas“

Niekas negali iki galo išrauti iš žmogaus širdies gerumo. Gyvas pavyzdys yra Dachau kankinys palaimintasis Engelmaras Uncaitigas (Engelmar Unzeitig). Marianhilo ordino kunigas karo metu užtarė ir gynė žydus ir dėl to buvo gestapo suimtas, nacių koncentracijos stovykloje išgelbėjo daug kalinių nuo bado mirties, paplitus epidemijai slaugė ligonius, užsikrėtęs liga mirė 1945 metais, dieną po savo 34-ojo gimtadienio.

Marianhilo misionierių ordino kunigas, kalinių vadintas Dachau angelu, rugsėjo 26-ąją, šeštadienį, Vokietijoje, Viurcburge, buvo paskelbtas palaimintuoju. Popiežius Pranciškus, sekmadienio vidudienio maldos kalboje ragino semtis įkvėpimo iš palaimintojo E. Uncaitigo pavyzdžio.

„Jo pavyzdys tepadeda būti meilės ir vilties liudytojais nepaisant visų sunkumų“, – sakė Popiežius. Šventasis Tėvas priminė, kad palaimintasis E. Uncaitigas buvo nužudytas iš neapykantos tikėjimui Dachau mirties stovykloje. Tačiau palaimintasis „priešpastatė meilę neapykantai, į žiaurumą atsiliepė romumu“.

Atominės bombos ant Hirosimos ir Nagasakio. Karo kapeliono atsivertimas

Neseniai minėtas dviejų Japonijos miestų – Hirosimos ir Nagasakio – bombardavimas branduolinėmis bombomis, 1945 metų rugpjūčio 6 ir 9 dienomis, kai per akimirką sudeginta dešimtys tūkstančių žmonių, nuo žemės paviršiaus nušluoti ištisi kvartalai. Absoliuti dauguma žuvusiųjų ir sužeistųjų buvo civiliai, šeimos. Hirosimos ir Nagasakio bombardavimas nebuvo nukreiptas prieš kokias nors ypatingas juose sutelktas karines pajėgas, bet siekiant parklupdyti Japoniją psichologiškai, kad ji besąlygiškai pasiduotų. Sakoma, kad tęsiant įprastinį teritorinį karą, žmonių būtų žuvę nepalyginamai daugiau: tiek puolančių JAV karių ir sąjungininkų, tiek besiginančių japonų karių ir civilių gyventojų. Gal toks šaltakraujiškas karinis apskaičiavimas yra teisingas. Tačiau tuo pat metu atsiskleidė karo, ypač branduolinio, blogis, palietęs daugybės geros valios žmonių sąžines. Kilo branduolinio nusiginklavimo judėjimas, tvirtai remiamas ir Šventojo Sosto, kuris jau dešimtmečius rungiasi su doktrina, pasak kurios branduoliniai ginklai yra tarptautinio saugumo ir pusiausvyros garantas.