Ištikima „Opus Dei“ prelato tarnystė

Mindaugas Buika

Vyskupas Chavjeras Ečevarija Rodrigesas (1932 – 2016)

„Opus Dei“ vadovas spalio 19 dieną lankėsi Estijoje

Vyskupas Ch. Ečevarija paskutinėje lapkričio 7 d. vykusioje audiencijoje pas popiežių Pranciškų

Misija skleisti šventumą

Popiežius Pranciškus išreiškė gilų liūdesį mirus „Opus Dei“ asmeninės prelatūros vadovui (prelatui) 84 metų vyskupui Chavjerui Ečevarijai Rodrigesui (Javier Echevaria Rodriguez), kartu su padėka Dievui palankiai įvertindamas jo ištikimą tarnystę. Gruodžio 12 dieną Gvadelupės Dievo Motinos liturginėje iškilmėje Romos ligoninėje miręs vyskupas Ch. Ečevarija buvo antrasis „Opus Dei“ įkūrėjo šv. Chozėmarijos Eskrivos (Josemaria Escriva) įpėdinis. Jis daugiau kaip du dešimtmečius vadovavo vienintelei Katalikų Bažnyčioje asmeninei prelatūrai, savo struktūras turinčiai 69 pasaulio šalyse, taip pat ir Lietuvoje. 1928 metais įkurtai tikinčiųjų bendruomenei priklauso beveik 94 tūkstančiai narių (92 tūkst. pasauliečių ir 2 tūkstančiai kunigų, atstovaujančių 90 tautų). Jų misija Katalikų Bažnyčioje yra skleisti žinią, jog visi pakrikštytieji yra pašaukti į šventumą, į artimą bendrystę su Jėzumi Kristumi, yra pašaukti skleisti Evangeliją kasdieniniame gyvenime, bendradarbiauti krikščioniškai sprendžiant visuomenės problemas ir nuolat ištikimai liudyti savo tikėjimą.

Popiežiui Jonui Pauliui II 1982 metais šiai organizacijai suteikus asmeninės prelatūros statusą (oficialus jos pavadinimas – Šventojo Kryžiaus ir Opus Dei prelatūra, lotyniškai – Praelature Sanctae Crucis et Operis Dei), reiškia, kad jos nariai yra vyskupo prelato kanoninėje jurisdikcijoje, nepriklausomai nuo to, kokios geografinės vyskupijos teritorijoje jie begyventų. 1975 metais mirusį „Opus Dei“ (lietuviškai šis pavadinimas reiškia „Dievo darbas“) įkūrėją prelatą Ch. Eskrivą Jonas Paulius II beatifikavo 1992 metais ir kanonizavo 2002-aisiais remdamsis daugybės pasaulio vyskupų rekomendacija. 1994 metais mirusį jo pirmąjį įpėdinį vyskupą Alvarą del Portiljo (Alvaro del Portillo) po dvidešimties metų, 2014-aisiais, palaimintuoju paskelbė jau popiežius Pranciškus. Jo vardu tai buvo atlikta Ispanijos sostinėje Madride). Nors didžioji „Opus Dei“ narių dauguma yra pasauliečiai ir jų veikla Bažnyčioje ir visuomenėje yra ypač akcentuojama, tačiau su naryste prelatūroje yra susiję kai kurie žymūs hierarchai, pavyzdžiui, JAV didžiausios Los Andželo arkivyskupijos ganytojas arkivyskupas Chozė Gomesas (Jose Gomez). Popiežius Pranciškus irgi dar savosios vyskupystės Argentinoje laiku palaikė artimus santykius su vietine „Opus Dei“ struktūra, vertindamas pasauliečių veiklumo, rūpinimosi vargšais, kunigų šventumo skatinimą.

Mirus prelatui vyskupui Ch. Ečevarijai, pagal „Opus Dei“ įstatus jai laikinai vadovauja ispanas monsinjoras Fernandas Okarisas (Fernando Ocariz), kuris jau 2014 metais buvo paskirtas artimiausiu pagalbininku, vikaru augziliaru. Būtent monsinjoras F. Okarisas suteikė vyskupui Ch. Ečevarijai paskutinį patepimą, pranešė apie jo mirtį ir vadovavo gruodžio 15 dieną Romos Šv. Eugenijaus bazilikoje vykusioms laidotuvių šv. Mišioms. Dabar, per vieną mėnesį, jis turi sušaukti kongresą, kuriame ne vėliau kaip per tris mėnesius turi būti išrinktas naujas „Opus Dei“ prelatas. Jo išrinkimą turi patvirtinti popiežius Pranciškus. Gruodžio 12-ąją, vyskupo Ch. Ečevarijos mirties dieną, pasiųstoje telegramoje pripažinęs, kad garbingo amžiaus, bet darbingo ganytojo netektis jam buvo netikėta. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad vienijasi su visa „Opus Dei“ bendruomene, „padėkoje Dievui už jo tėvišką ir dosnų kunigiško ir vyskupiško gyvenimo liudijimą“. Sekdamas šv. Chozėmarijos Eskrivos ir savo tiesioginio pirmtako palaimintojo Alvaro del Portiljo pavyzdžiu, ištikimas Viešpaties tarnas vyskupas Ch. Ečevarija buvo pasišventęs Bažnyčios ir tikinčiųjų sielų meilės tarnystei, su pasigėrėjimu teigė popiežius Pranciškus, melsdamas velioniui priėmimo į amžinybės džiaugsmą ir Gvadelupės Dievo Motinos užtarimo.

Penki vizitai Lietuvoje

„Opus Dei“ internetinėje svetainėje buvo paskelbtas pranešimas, kad gruodžio 5 dieną prelatas buvo paguldytas į Romos Campus Bio-Medico ligoninę dėl nedidelės plaučių infekcijos trumpam gydymo antibiotikais kursui. Tačiau liga sukėlė komplikacijas ir sutriko kvėpavimas. Tai tapo ganytojo mirties priežastimi. O dar tik prieš mėnesį, lapkričio 7 dieną, vyskupas Ch. Ečevarija buvo Šventojo Tėvo priimtas privačioje audiencijoje, kurios metu „Opus Dei“ vardu padėkota už Jubiliejinių gailestingumo metų iniciatyvas ir gausius dvasinius vaisius. Informuodamas apie apaštalavimo darbus, prelatas, be kita ko, papasakojo Popiežiui apie savo paskutiniąją, spalio 18–19 dienomis vykusią pastoracinę kelionę į Suomiją ir Estiją. Tų šalių sostinėse Helsinkyje ir Taline susitikęs su bendruomenės nariais ir bendradarbiais bei žinodamas tenykštę labai sekuliarizuotą aplinką, vyskupas Ch. Ečevarija drąsino juos intensyviam apaštalavimui tarp žmonių, kurie net neturėjo galimybės ką nors išgirsti apie Kristų. Anot jo, reikia vėl gaivinti Estijos, kurią XIII amžiuje popiežius Inocentas III pavadino Marijos žeme, krikščioniškas šaknis.

Panašus „Opus Dei“ apaštalavimas vyksta ir Lietuvoje. Čia vietos gyventojams pritarus prelatūra pradėjo veikti 1994 metais. Pirmasis jos centras įsikūrė Vilniuje, o dabar jos nariai veikia Kaune, Klaipėdoje bei Kaišiadoryse. Šiam stiprėjimui padėjo ir dažnas vyskupo Ch. Ečevarijos lankymasis mūsų šalyje (pabuvojo penkis kartus: 1994, 1995, 1996, 2004 ir 2013 metais). Čia jis susitiko su žmonėmis, kuriems „Opus Dei“ prelatūra teikia dvasinį įkvėpimą, su įvairiais Lietuvos vyskupais bei tuo metu dirbusiais nuncijais. Svetainės bernardinai.lt pranešime apie paskutinį vyskupo Ch. Ečevarijos apsilankymą Lietuvoje, vykusį 2013 metų vasario 15–17 dienomis, sakoma, kad prelatas savo pokalbiuose kvietė melstis už dabartinį ir būsimąjį Popiežių (tuomet Benediktas XVI ką tik buvo pranešęs apie savo atsistatydinimą), liudyti artimo meilę visose srityse, ypač šeimoje, šventąją kasdienio darbo vertę, nuolatinę bendrystę su Dievu, atsidavimą Jo ir Bažnyčios tarnystei sekuliarioje aplinkoje.

„Turime vesti pasaulį į Dievą būdami nuoseklūs krikščionys savo šeimose ir savo darbuose, atlikdami visuomenines pareigas, – kalbėjo „Opus Dei“ prelatas Vilniaus „Litexpo“ kongresų rūmuose vykusiame susitikime su šeimomis. – Žmonės trokšta, kad jiems kalbėtume apie Dievą“. Vyskupą Ečevariją giliai jaudino jam parodytas sąsiuvinis su ranka kopijuotomis į lietuvių kalbą išverstomis ištraukomis iš garsiosios „Opus Dei“ steigėjo mąstymų knygos „Kelias“, kuri sovietmečiu plito pogrindyje tarp tikinčiųjų. Kai Lietuvoje dar buvo komunizmo jungas, šv. Chozėmarija melsdavosi už mūsų tautą, kad atgautų laisvę, bei pabrėždavo, kad katalikai šiuose kraštuose herojiškai išsaugoję tikėjimą per visus tų laikų sunkumus, davė pavyzdį ir siuntė malones visai Visuotinei Bažnyčiai, – aiškino vyskupas Ch. Ečevarija, kuris buvo artimiausias „Opus Dei“ steigėjo bendražygis. Žinoma, dabar, radikalaus sekuliarizmo sąlygomis, kai tikėjimo praktikavimas Lietuvoje keleriopai sumažėjęs, palyginus su buvusiu sovietinio persekiojimo dešimtmečiais, mūsų katalikai turi imti pavyzdį iš savo tėvų ir senelių didvyriškumo, gindami Bažnyčią netgi didelių aukų kaina bei jausti gėdą dėl išdavystei prilygintino aplaidumo tikėjimo, išsaugojusio tautos gyvastį, reikaluose.

Nuopelnų Bažnyčiai pripažinimas

Vyskupas Ch. Ečevarija gimė Ispanijos sostinėje Madride 1932 metų birželio 14 dieną, buvo jauniausias aštuonis vaikus turėjusioje katalikų šeimoje. Sen Sebastiane ir Madride lankė vienuolių maristų vadovaujamas mokyklas ir 1948 metais susipažino su jaunais prieš du dešimtmečius įkurto „Opus Dei“ sąjūdžio nariais. Pajutęs Dievo šaukimą siekti šventumo kasdieniniame gyvenime, paprašė būti priimtas į tą organizaciją. Tai ir buvo padaryta tų pačių metų rugsėjo 8 dieną. Studijavo teisę Madrido universitete ir, nusprendęs siekti kunigystės, tęsė studijas Romos popiežiškuose Šv. Tomo (Angelicum) ir Laterano universitetuose, apsigynė kanoninės teisės (1953) ir civilinės teisės (1955) daktaro disertacijas. Priėmęs kunigystės šventimus 1955 metų rugpjūčio 7 dieną, darbavosi šv. Ch. Eskrivos asmeniniu sekretoriumi iki pat „Opus Dei“ steigėjo mirties. Naujasis „Opus Dei“ vadovas, vėlesnis vyskupas A. del Portiljas, jį paskyrė organizacijos generaliniu vikaru, o 1982 metais popiežiui Jonui Pauliui II suteikus asmeninės prelatūros statusą, jis tapo generaliniu sekretoriumi. Po palaimintojo A. del Portiljo mirties buvo išrinktas „Opus Dei“ prelatu ir netrukus, 1995 metų sausio 6 dieną, Šv. Petro bazilikoje popiežiaus Jono Pauliaus II konsekruotas vyskupu.

Nuo pat ganytojiškos tarnystės pradžios vyskupo Ch. Ečevarijos prioritetai buvo evangelizacija, ypač šeimos gyvenimo, jaunimo ir kultūros srityse. Jam padedant „Opus Dei“ prelatūra savo stabilias struktūras sukūrė ir išvystė šešiolikoje naujų šalių, įskaitant Rusiją, Kazachstaną, Pietų Afriką, Šri Lanką. Keliaudamas per visus kontinentus, ganytojas skatino apaštalinę bendruomenės narių veiklą, drąsino humanitarinių institucijų kūrimą, kad jos rūpintųsi migrantais, ligoniais, vargšais, ypatingą dėmesį skirdamas nepagydomų ligonių slaugai. Jo katechetiniuose pokalbiuose ir visoje pastoracinėje veikloje pagrindinės temos buvo nukryžiuoto Jėzaus Kristaus meilė, broliška meilė artimui, Dievo žodžio sklaida, vienybės su Popiežiumi akcentavimas. Apie tai vyskupas Ch. Ečevarija rašė ir paskutiniame pastoraciniame laiške po lapkričio 7 dienos audiencijos pas Šventąjį Tėvą, kviesdamas „Opus Dei“ narius ir draugus palaikyti jį maldose bei intencijose. Yra parašęs daug dvasinio turinio knygų. Paskutinė yra apmąstymų apie gailestingumo darbus rinkinys „Misericordia y vida cotidiana“ („Gailestingumas ir kasdienis gyvenimas“).

Svarus „Opus Dei“ prelato vaidmuo Visuotinei Bažnyčiai buvo patvirtintas pakvietimu dalyvauti net penkiuose Vyskupų Sinoduose: 1992 metais skirtame Amerikai, 1999 metais – Europai ir 2001, 2005 ir 2012 metais bendrosiose asamblėjose. Kalbėdamas pastarojoje Vyskupų Sinodo asamblėjoje apie ganytojiškos Dievo tautos globos poreikius, vyskupas Ch. Ečevarija pabrėžė, kad „vyskupai ir kunigai pirmiausia turi būti mokytojai šventumo, kurio jie patys siektų kasdienybėje ir per sakramentinį gyvenimą, ir visą tarnystę“. Jie turi būti tikintys ir besimeldžiantys vyrai, kurie karštai myli Eucharistijos ir Atgailos sakramentus, kurie juos išgyvena su nuoširdžiu pamaldumu, kad praturtinti tų sakramentų malonių būtų patikimi Dievo žinios skelbėjai kitiems. „Opus Dei“ prelatas drąsino kunigus reguliariai ir kuo daugiau laiko praleisti klausykloje, „kad taip nuo nuodėmių būtų apvalyta daugybė sielų, nes iš to, kaip tik išsiskleidžia pašaukimai į seminariją ir vienuolystę kaip ir pašaukimai būti gerais šeimos tėvais ir motinomis“. Pabrėždamas išskirtinę šv. Mišiose sakomos homilijos svarbą pamaldų dalyviams, jis nurodė, kad čia reikalinga „kalbos dovana“, ir geras doktrininis pasirengimas, o svarbiausia, kad skelbimas būtų patvirtintas asmeninio liudijimo.

Popiežius Benediktas XVI, sveikindamas vyskupą Ch. Ečevariją 2005 metų liepos 9 dieną su 50-osiomis jo kunigystės metinėmis, kalbėjo: „Vadovaudamas savajai prelatūrai ir kontempliuodamas joje Dievo malonės veikimą, jūs nepaliaujate raginęs narius savuoju pavyzdžiu, raštais, žodžiais, pastoracinėmis kelionėmis likti tvirtai ištikimus Viešpačiui“ (Plg. Apd 11, 23). Nurodydamas „Opus Dei“ prelato krikščioniško mokymo sklaidą kultūroje ginant gyvybę, šeimą ir santuoką, rūpinimąsi jaunų žmonių ugdymu, Šventasis Tėvas patvirtino, kad tai yra „veiksminga parama Bažnyčiai neatidėliotinoje šiandienos visuomenės evangelizacijoje“.

© 2016 „XXI amžius“