Mirė Brazilijos kardinolas

Kardinolas Paulas Evaristas Arnsas OFM

Gruodžio 14 dieną ligoninėje mirė San Paulo arkivyskupas emeritas pranciškonas kardinolas Paulas Evaristas Arnsas (Paulo Evaristo Arns). Jis buvo labai svarbi figūra pastarųjų penkių dešimtmečių Brazilijos Bažnyčios ir visuomenės gyvenime. „Dėkojame Dievui už kardinolo 95 gyvenimo metus, iš kurių 76 – vienuolinio gyvenimo, 71 – kunigiškos tarnystės, 50 – vyskupystės ir 43 – kardinolystės“, – pareiškė dabartinis San Paulo arkivyskupas kard. Odilijus Šereris (Odilio Scherer).

Brazilija mena P. E. Arnsą kaip vieną iškiliausių žmogaus orumo ir pamatinių asmens teisių gynėjų. Iš vokiečių imigrantų šeimos kilęs kardinolas protestavo prieš karinės diktatūros (1964–1985) nusikaltimus, įkūrus demokratiją mobilizavo Bažnyčią ir visuomenę prieš neteisingumą, prievartą ir nežmoniškas darbo sąlygas. Kardinolas su savo seserimi pediatre Zilda Arns Neumann Brazilijos Bažnyčioje 1985 metais pradėjo vaikų pastoraciją, ypatingai atsidėjo visuomenės nuskriaustųjų ir vargšų globai.

P. E. Arnsas kartu su Jozefu Ratcingeriu-Benediktu XVI buvo paskutinis gyvas pal. Pauliaus VI paskirtas kardinolas. Jis pelnė gausybę apdovanojimų iš JTO, šalių vyriausybių, žmogaus teisių organizacijų ir aukštųjų mokyklų, įskaitant per dvi dešimtis garbės daktaratų. Pasitraukęs iš aktyvių ganytojiškų pareigų 1998 metais kardinolas rašė knygas, kalbėjo per radiją, rūpinosi visuomenės gerove, negailėdamas aštrios kritikos valdantiesiems dėl korupcijos, piktnaudžiavimo valdžia ir turto iššvaistymo.

Žinia apie kardinolo P. A. Arnso mirtį labai nuliūdino popiežių Pranciškų. Jis užuojautos telegramoje kardinolą vadino bebaimiu ganytoju ir tikru Evangelijos liudytoju, kuris vedė tiesos, meilės ir nuolatinio atidumo keliu, kvietė brazilus dėkoti Dievui už tai, kad davė Bažnyčiai tokį gerą ir ištikimą tarną, kuris visiems buvo tvirtas atsparos taškas.

Budėjimas prie San Paulo katedroje pašarvoto kardinolo P. E. Arnso užtruko dvi paras. Po gedulingų apeigų žemiškieji velionio palaikai palaidoti katedros kriptoje.

Vatikano radijas

© 2016 „XXI amžius“