Kaip Irako žmonėms bandoma primesti mirties kultūrą

Irakietės moksleivės keliauja į savo mokyklą Bagdade

Dabar, kai, pasibaigus karo veiksmams, Irake dėmesys sutelkiamas į atstatymo būdus, daugelis katalikų lyderių svarsto, kokios rūšies visuomenę Jungtinės Valstijos ir Jungtinių Tautų Organizacija nori sukurti šitoje Artimųjų Rytų valstybėje ir ar nebus bandoma primesti jai vakarietišką mirties kultūrą.
Praeityje tokios organizacijos kaip JAV agentūra tarptautinei pažangai (USAID), kuriai Vašingtonas skiria milijardines sumas Irakui atstatyti, taip pat Jungtinių Tautų Gyventojų fondas (UNFPA), paprastai pirmenybę teikdavo vadinamajam šeimos planavimui, tarp jų ir abortams. Tokios „pažangos“ skatinimas Irake gali sukelti priešingą reakciją tiek vietos musulmonų daugumos, tiek ir vietos krikščionių, kurie laikosi tradicinių nuostatų.

Kas atsakingas už vaikų auklėjimą ir priežiūrą?

Kun. Ričardas Repšys kalbėjo šeimos gyvenimo sielovados klausimais

„Vaikų auklėjimas ir priežiūra. Kas atsakingas?“ Tokiu pavadinimu Lietuvos Kolpingo draugija, bendradarbiaudama su tarptautiniu projektu „Eurofamilie“, surengė konferenciją apie tėvų ir vaikų santykius.
Konferencijos moderatorius – Arūnas Kučikas, Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro vadovas. Projekto „Europos šeima“ („Eurofamilie“) pranešėjas – svečias iš Vokietijos monsinjoras Štadleris, jau antrą kartą besilankantis Lietuvoje kartu su Gabi Kliuge.
Lina Kalibataitė, Lietuvos Kolpingo draugijos nacionalinė sekretorė, papasakojo apie organizuotus šeimos multiplikatorių kursus. „Per pastaruosius trejus metus įsitraukėme į šeimos politikos darbą, žiūrime, kokie yra įstatymai, kaip galėtų šeimos paveikti vietines savivaldas, bendradarbiauti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, po truputį kurti šeimos grupeles vietose ir gvildenti šeimos klausimus. Pernai pirmą kartą surengėme šeimos multiplikatorių kursus, vyko penki seminarai („Šeima ir valstybės politika šeimos atžvilgiu“, „Šeima ir Bažnyčia“ bei kiti). Nusprendėme organizuoti konferenciją ir pasikviesti šeimos problemas išmanančius žmones“, – sakė L.Kalibataitė.

Mama šypsosi – šeimoje smagu

Kun. Virginijus Veilentas ir bendrijos pirmininkė Stasė Juškienė, pašventinus „Mamos seklyčią“

Prieš pat Atvelykį buvo pašventintos Panevėžio miesto ir rajono daugiavaikių šeimų bendrijos „Mamos seklyčia“ patalpos. Jų šventinimo ceremoniją atliko pasisvečiuoti iš Italijos į gimtąjį Panevėžį atvykęs Vatikano radijo lietuviškos laidos redaktorius kunigas Virginijus Veilentas.
Didžiulį, maždaug 100 kvadratinių metrų kambarį Šermukšnių g. 31 pastate skyrė miesto savivaldybė. Pagal panaudos sutartį bendrijai už jį teks mokėti simbolinį dešimties litų žemės mokestį. Šaltesniu metų laiku patalpos nebuvo šildomos. Pati „Mamos seklyčios“ pirmininkė Stasė Juškienė to prašė. Nebūtų iš ko susimokėti už tiekiamą šilumą.
Kambario remontą atliko S.Juškienė kartu su savo penkiais sūnumis. Moteris turi statybos meistrės technikės diplomą. Potraukį statyboms mama įskiepijo visiems savo vaikams. Remontui reikalingų medžiagų davė verslininkai. Dažais aprūpino specializuota jų parduotuvė „Seta“, UAB „Prejolė“ bei „Stapora“. Glaisto skyrė privati firma „Igis“. Nuvežti šią statybinę medžiagą iki reikiamų durų pasisiūlė visiškai nepažįstamas vairuotojas.

Fotografė išaukština būsimos motinystės šventumą

Fotografė Gedimina Šalkauskaitė

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salėje iki birželio 3 dienos veiks jaunos autorės Gediminos Šalkauskaitės fotografijos paroda “Pilvo šokiai”, atidaryta Motinos dienos išvakarėse.
Autorė fotografavo besilaukiančias moteris, norėdama sustabdyti tą laikiną, ypatingą jų būseną, užfiksuoti būsimos motinystės skleidžiamą šilumą.
“Besilaukiančiosios - tai tarsi brandos, ramybės ir paslapties įsikūnijimai. Jokiu būdu manęs neįtikins sakantieji, kad, vaikui dar esant įsčiose, jis yra moters kūno dalis, ir ji galinti su savo kūnu elgtis kaip nori. Nedvejoju, kad moteris - tai kelias vaikui ateiti. Tai moteriai patikėta dovana, atsakomybė už kitą gyvybę. Nėščia moteris - tai dvi gyvybės, o ne nerangi būtybė su augliu pilve. Tik nesuvokiantiems esmės ir reiškinio šventumo besilaukianti moteris gali atrodyti bjauriai”, - teigia G. Šalkauskaitė.

Pasaulinei Gyvybės dienai skirti renginiai

Balandžio 27-ąją Lietuvoje buvo švenčiama Gyvybės diena. Pasauliniu mastu Gyvybės diena pradėta švęsti paraginus popiežiui Jonui Pauliui II, kuris enciklikoje “Evangelium vitae” rašo: “Vykdydamas 1991 metų Kardinolų Konsistorijos pasiūlymą, raginu kasmet visose šalyse švęsti Gyvybės dieną. Pirmiausias jos tikslas būtų padėti individualioms sąžinėms, šeimoms, Bažnyčiai ir visuomenei pripažinti žmogaus gyvybės prasmę ir vertę visais jos etapais ir visomis sąlygomis. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti abortų ir eutanazijos blogybės rimtumui, tačiau neišleidžiant iš akių ir kitų gyvybės klausimo aspektų, kurie nusipelno nuodugnaus apmąstymo”. Lietuvoje pirmą kartą ši diena minėta 1994 metais, o nuo 1998-ųjų Lietuvos Vyskupų Konferencijos nutarimu švenčiama kasmet, paskutinį balandžio sekmadienį.

Ar viskam reikalinga laisvė?

Jau baigiu nugyventi amžių. Daug skaitau spaudos, klausau radijo ir žiūriu televizijos laidas, tačiau nesuprantu, kodėl taip išsamiai propaguojamas seksas, kodėl tam duota tokia didelė laisvė.
Jaunos merginos mokomos, kokiomis priemonėmis apsisaugoti nuo nėštumo. Ar ne dėl to trylikos keturiolikos metų paauglės praranda nekaltybę? Kodėl nieko nesigirdi ir nerašoma, kad mergaitės būtų rimtesnės ir saugotų savo nekaltybę iki vestuvių? Juk nuo senovės mergaitės nekaltybė buvo didžiausias turtas. Seniau ir kunigai per pamokslus aiškindavo, kad vaikinas, draugaudamas su mergina, privalo saugoti jos garbę ir nekaltybę, jis už tai atsakingas. Prie altoriaus vesti merginą ir į gyvenimą įvesti reikia skaisčią, tuomet ir šeima bus tvirta bei darni.

Ar neįžeidžiame mokinių?

Skelbiama, kad reikia mokinius supažindinti su lytiniu auklėjimu, mokyti, kaip apsisaugoti nuo lytinių ligų ir kitų negerovių. Sakykim, reikia, tačiau tuo „švietimu“ ar neįžeidžiame jaunuolių, mokydami tokių dalykų, kurių nuo mažens moko pati prigimtis. Kas mokė mūsų tėvus, senelius, prosenelius? Tačiau jie mokėjo, ką ir kaip daryti, kad gimtų vaikai, nors mažiems sakė, jog vaikus gandras atneša. Ir kiek jų prigimdė! Tai ne šiandien, kai nuo didelio „švietimo“ nenori ar nemoka gimdyti, net gresia tautos išnykimas…

Nauja dovana tikintiesiems

Šventasis Tėvas organizacijai „Už gyvybę“ padovanojo naują dovaną. Veikiausiai jums teko matyti paveikslą, kuriame stovi Jėzus, jo pirštas nukreiptas į širdį, iš kurios sklinda raudoni ir balkšvi spinduliai. Apačioje užrašyti žodžiai: „Jėzau, aš tikiu tavimi“. Šis įvaizdis aukojamas Gailestingajai mergelei ir yra susijęs su šv. Faustinos Kovalskos (1905-1938) regėjimais. Kristaus apsireiškimą švenčiame šiais maldos žodžiais: „Aukščiausiasis Tėve, priimk Kūną ir Kraują, Sielą ir Nekaltybę savo mylimo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes. Už jo didžią kančią dovanok mums ir visiems nusidėjėliams“.
Popiežius Jonas Paulius II paskelbė, kad, praėjus savaitei po Velykų, bus minima ši auka ir šį sekmadienį paskyrė Gailestingajai mergelei Marijai. Daugelis tikinčiųjų, o ypač judėjimo „Už gyvybę“ nariai, pirmą po Velykų sekmadienį aukoja Švenčiausiajai mergelei.

Nikotinas pagreitina plaučių vėžį

Cigaretėse esantis nikotinas ne tik sukelia vėžį, bet ir paspartina jau esančių auglių augimą.
JAV Oregono primatų tyrimo centro Byvertone mokslininkai mano, kad nikotinas stimuliuoja tam tikrų molekulių gamybą. Šios molekulės daro plaučių vėžio ląsteles agresyvesnes, verčia jas sparčiau dalytis ir augti. “Rūkymas gali paskatinti turimų auglių augimą bei sukelti vėžį”, - rašoma žurnale “New Scientist”.