|
Užauginkime sveiką visuomenę
Akademikai, visuomenės veikėjai ir Bažnyčios atstovai ragina nepanaikinti alkoholio reklamos draudimo, o kitus metus paskelbti sveikatos ir sveikatinimo metais
|
Spaudos konferencijos dalyviai
(iš kairės): prof. Krescencijus
Stoškus, Panevėžio vyskupas
Jonas Kauneckas, Lietuvos
sveikuolių sąjungos prezidentas
Dainius Kepenis ir režisierius
Vytautas V. Landsbergis
|
Birželio 30 dieną vykusioje spaudos konferencijoje žymūs visuomenės veikėjai pristatė kreipimąsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Seimo narius, kuriame išreiškia savo poziciją dėl grupės Seimo narių iniciatyvos atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Toks draudimas turi įsigalioti nuo 2012 m. sausio 1 dienos. Spaudos konferencijos dalyviai Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, prof. Krescencijus Stoškus, režisierius Vytautas V. Landsbergis, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis, Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos vadovas Juozas Dapšauskas visų kreipimąsi pasirašiusiųjų vardu prašė išsaugoti alkoholinių gėrimų reklamos draudimą, taip pat skatino imtis kitų priemonių, galinčių apsaugoti visuomenės sveikatą, kurti sveikesnę ir laisvesnę visuomenę 2012 metus paskelbiant sveikatos ir sveikatinimo metais.
|
|
Rytų Europa gyvybės gynimo priešakyje
Mindaugas BUIKA
|
Lenkijos gyvybės gynėjai plakate
primena, kad abortus 1943 metais
legalizavo jų šalį okupavęs Hitleris
|
XXI amžiaus konstitucijos pavyzdys Šie metai, kai paeiliui kiekvieną pusmetį Europos Sąjungai vadovauja pokomunistinės šalys Vengrija ir Lenkija, gyvybės gynėjams gali tapti istoriniais: Vengrijos parlamente balandžio mėnesį priimta nauja konstitucija, kurioje įrašytas straipsnis, saugantis žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo, o birželio pabaigoje Lenkijos parlamentas patvirtino tolesniam svarstymui įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti visus abortus, nedarant jokių išimčių. Taip bent dalinai įgyvendinamas naujosios Europos svarbiausio architekto palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II siekis, kad iš komunistinio totalitarizmo išsivadavusios kontinento rytinės dalies valstybės per integravimą galėtų esmingai prisidėti prie jo dvasinio atgimimo. Jo skelbiamas devizas buvo, kad suvienytoje Europoje, vėl prasmingai kvėpuojančioje abiem plaučiais, būtų stiprinamos jos civilizaciją sukūrusios krikščioniškosios šaknys su absoliučia pagarba žmogiškajam orumui, ypač ginant silpniausius, pažeidžiamiausius, tuos, kurie negali apsiginti.
|
|
Kai laurai atitenka ne tiems
Juozas Dapšauskas
Tenka stebėtis, kai laurus už pasiektus rezultatus atsiima ne tie, kurie labai sunkiai dirbo, kad situacija pradėtų gerėti, o tie, kurie savotiškai stabdė šių rezultatų pasiekimą. Europos transporto saugumo taryba birželio 23 dieną Briuselyje paskelbė, kad Lietuva yra viena pirmaujančių Europos Sąjungos (ES) valstybių mažinant eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičių. Atsiimti apdovanojimo atvyko susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kuris, beje, buvo vienas iš alkoholio pramonės atstovų Seime priimant šiai pramonei palankius įstatymus. Visiems akivaizdu greičiausiai nelaimių keliuose skaičius pradėjo mažėti 2008 metais, kai šie metai buvo paskelbti Blaivybės metais, kai buvo priimtas alkoholio reklamos ribojimas ir kiti nepalankūs šiai pramonei įstatymai, kai pradėjo mažėti alkoholio bendras suvartojimas, buvo sugriežtintos bausmės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus vairavimą išgėrus. Tai, kad sumažėjo bendras avaringumas, neabejotinai didelės reikšmės turėjo beveik perpus sumažėjęs eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs kelių eismo dalyviai, skaičius.
|
|
Po ekonominio nuosmukio gimstamumo mažėjimas
Akivaizdu, kad gimstamumas glaudžiai susijęs su ekonomikos ciklais. Ekonomikos pakilimas skatina gimstamumo didėjimą, o jos nuosmukiai mažėjimą. Tačiau gimstamumo pokyčiai, kaip rodo tyrimai, seka ekonomikos ciklo svyravimus vėluodami. Dar daugiau ekonomikos ir gimstamumo ryšys nėra tiesmukas. Demografinių tyrimų instituto leidinyje Demografija ir mes teigiama, kad ekonomikos nuosmukiai nevienodai veikia gimstamumą skirtingo išsivystymo šalyse. Išsivysčiusiose industrinėse, poindustrinėse šalyse, kuriose gimstamumas jau yra žemas, kai šeimos turi galimybę kontroliuoti vaikų skaičių ir jų gimimo laiką, gimstamumas jautriau reaguoja į ekonomikos raidos ciklus. Anot straipsnio autorių Vlados Stankūnienės, Aušros Maslauskaitės, Marės Baublytės, krizių metu didėjantis ekonominis ir užimtumo neapibrėžtumas, mažėjančios pajamos verčia poras permąstyti, kada ir kiek vaikų susilaukti. Dažniausiai poros atideda sprendimą geresniems laikams. Tai lemia gimstamumo mažėjimą, tikėtina, laikiną. Svaresnių demografinių pasekmių turi porų atsakymas į klausimą, kiek vaikų susilaukti. Noras turėti mažiau vaikų lemia ilgalaikį gimstamumo smukimą.
|
|
Žodžiai ar darbai
Dr. Rūta Gajauskaitė,
kriminologė
Ir vėl žodžiai neatitinka darbų: po ilgų ir skausmingų diskusijų visuomenėje bei Seime apie informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą, seimūnai ir vėl numojo ranka į Lietuvos gyventojų nuomonę ir išbraukė reikalavimą drausti reklamuoti seksualinės orientacijos apraiškas ar skatinimą. Išbraukė, nors Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata apie žmonių sveikatos ir dorovės saugojimo prioritetą! Juk niekam ne paslaptis, kad tokios mirtinos ligos kaip AIDS, ŽIV ir sifilis yra dorovės nesilaikančiųjų palydovės.
|
|
Mums rašo
Dievas yra gailestingas
|
Dail. Stasio POVILAIČIO piešinys
|
Nors velnias ne tik puošiamas, liaupsinamas ir iškilmingai laikomas buteliuose su blizgančiomis etiketėmis maisto parduotuvėse, degalinėse, vaistinėse net per šventes vidury dienos, bet dar ir vadinasi švyturiu, kalnapiliu, stumbru ir pan., daug dėmesio skiria labdarai bei paramai, todėl visi ir tyli kaip žemę pardavę. Nė vienas iš milijono tikinčiųjų neprotestuoja, o juk tyla pritarimo ženklas.
|
|
|