Gyvybės gynėjų sėkmė „Rio + 20“ susitikime

Mindaugas BUIKA

„Caritas“ atstovai „Rio+20“ konferencijoje

Įsimintina Vatikano pozicija

Po visos eilės pastaruoju metu priimtų žmogiškosios gyvybės gynimui ir šeimai palankių dokumentų ir sprendimų Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje bei Europos žmogaus teisių tribunole, gyvybės gynėjai gali džiaugtis svarbia pergale, pasiekta neseniai vykusioje globalinėje Jungtinių Tautų tvarios plėtros konferencijoje Rio de Žaneire („Rio+20“ susitikime). Šiame Brazilijos mieste birželio antroje pusėje pasaulio viršūnių susitikimo metu įvairioms šalims rodant nuostabų solidarumą su Šventojo Sosto delegacija (tačiau kai kurioms valstybėms atkakliai priešinantis) pavyko iš baigiamo direktyvinio konferencijos dokumento „Ateitis, kurios trokštame“ teksto pašalinti teiginius apie vadinamosios „reprodukcijos teises“ bei gyventojų skaičiaus kontrolę. Praktiškai tai būtų nuoroda į negimusių kūdikių žudymo teisėtumą darant abortus bei amoralios kontracepcijos skatinimą, todėl šios iniciatyvos atmetimas turi suteikti naujų jėgų gyvybę ir šeimą ginančioms tarptautinėms organizacijoms ir vietiniams sąjūdžiams juridinėje, socialinėje ir ideologinėje kovoje už žmogiškojo asmens, tautų ir visos žmonijos ateitį.

Už kovą prieš prekybą žmonėmis apdovanota vienuolė

Azezet Kidane ir JAV valstybės sekretorė Hilary Klinton

JAV valstybės sekretorė Hilary Klinton įteikė „Herojaus“ apdovanojimą vienuolei Azezet Kidane, priklausančiai komboniečių kongregacijai, už pagalbą padedant migrantams, ieškantiems kelio per Egiptą į Izraelį, ir kovą prieš prekybą žmonėmis. Sesuo Azezet dirba savanorių gydytojų aptarnaujamoje ir nevyriausybinei organizacijai „Medikai už žmogaus teises“ priklausančioje ligoninėje Tel Avive, Izraelyje. Į šią ligoninę patenka šimtai prekybos žmonėmis aukų. Jos pasakoja, anot vienuolės, tokias siaubingas fizinės ir psichologinės prievartos istorijas, kad paprastam žmogui sunku būtų jų klausytis. Sunku patikėti, kad žmogus gali padaryti tokius dalykus kitam žmogui, kiekviena istorija verčia kentėti. Visi bėgliai tikėjosi patekti į Izraelį per Egiptą ir Sinajaus dykumą, už tai sumokėję nemažus pinigus žmonių gabenimu besiverčiančioms grupuotėms. Tačiau Sinajaus dykumoje būdavo palikti likimo valiai arba pagrobiami kitų gaujų, kurios reikalavo didelės išpirkos. Būtent šių gaujų rankose vyrai ir moterys buvo ciniškai žalojami, kartais net ištisus mėnesiais. Prievartavimai, mušimai, kūno žalojimai, stebėjimas, kaip nužudomi išpirkos nesumokėję žmonės, „įprastiniai“ liudijimai – istorijos, kurias tenka išklausyti seseriai Azezet, siekiančiai pagal išgales padėti aukoms. Pasak jos, nėra jokių abejonių dėl galbūt poros dešimčių gaujų, sudarytų iš beduinų ar savo kraštiečius grobiančių afrikiečių, Sinajaus dykumoje egzistavimo. Tačiau Egipto policija tai neigia. Tai nesunku paaiškinti. Ne vienas paliudijo, kad gaujoms susitikus su policininku, pastarajam paprasčiausiai sumokama už tylą.

Palaimintojo Mykolo Sopočkos palaikomosios slaugos namai

Birželio 16 dieną Vilniuje buvo pašventinti palaikomosios, arba paliatyviosios, slaugos namai. Šios slaugos institucijos, skirtos nepagydomomis ligomis sergantiems ligoniams, paprastai vadinamos hospisais (angl. hospice), nes šios rūšies slaugos tradicija prieš keturis su puse dešimtmečio gimė Anglijoje, o vėliau ėmė plisti ir kitose šalyse.

Pirmasis hospisas Lietuvoje įkurtas Vilniaus arkivyskupo kardinolo Audrio Juozo Bačkio ir Gailestingojo Jėzaus kongregacijos seserų pastangomis. Sunkiai sergančių žmonių globos ir būsimų slaugos namų organizavimo ėmėsi kardinolo A. J. Bačkio į Vilnių pakviesta sesuo Michaela Rak, prieš tai keliolika metų vadovavusi panašiai institucijai Lenkijoje. Būsimam hospisui buvo skirtas apleistas pastatas Gailestingojo Jėzaus seserų namų kaimynystėje, Rasų gatvėje. Jo remontas ir slaugos namų įrengimas truko trejus metus. Darbai finansuoti aukotojų lėšomis, gautomis iš Airijos, JAV, Lenkijos, Lietuvos, kitų šalių. Hospisas dedikuotas palaimintajam kunigui Mykolui Sopočkai, nes šioje vietoje prieš karą jis gyveno, čia jo pasamdytas dailininkas Eugenijus Kazimirowskis pagal sesers šv. Faustinos vizijas tapė dabar Vilniaus Gailestingumo šventovėje kabantį Jėzaus paveikslą.

Mirė mikrochirurgijos pradininkas Lietuvoje Mečislovas Vitkus

Eidamas 89-uosius, liepos 9 dieną mirė garsus gydytojas, mikrochirurgijos įkūrėjas Lietuvoje, docentas, habilituotas medicinos mokslų daktaras, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius, Vyčio kryžiaus ordino riterio kryžiaus kavalierius Mečislovas Vitkus. XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje M. Vitkus iš JAV atsivežė mikrochirurgijos centro idėją ir įgyvendino ją Lietuvoje. 1980 metais Vilniaus „Raudonojo kryžiaus“ ligoninėje (dabar – VUL Santariškių klinikų Centro filialas) kartu su savo sūnumi prof. Kęstučiu Vitkumi, M. Vitkus pirmąkart Lietuvoje replantavo du visiškai amputuotus rankos pirštus. Po poros metų – 1982 m. balandžio 1 d. – šioje ligoninėje buvo įkurtas Rekonstrukcinės mikrochirurgijos (dabar – Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos) skyrius. Tuo metu visose Baltijos šalyse tai buvo vienintelis tokio pobūdžio chirurgijos padalinys.

P. Gražulis: „Baudos neprivers išsižadėti tradicinių šeimos vertybių“

Balandžio 17 dieną Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu Seimo narys Petras Gražulis dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir, parlamentaro teigimu, neteisėtų nurodymų, reikalavimų nevykdymo bei specialios užtvaros perėjimo buvo nubaustas 200 litų bauda. Tokios bausmės P. Gražulis sulaukė, kai 2010 m. gegužės 8 d. seksualinių mažumų eitynėse kartu su K. Uoka gynė Konstitucijos saugomas pamatines vertybes – tradicinę šeimą ir santuoką, sudaromą tarp vyro ir moters. Baudą Seimo narys K. Uoka sumokėjo, o P. Gražulis liko ištikimas sau bei savo įsitikinimams ir jam paskirtą baudą mokėti atsisakė, todėl, pagal teismo išduotą nutarimą, tolimesnis jos išieškojimas buvo perduotas antstoliui, greta 200 litų baudos priskaičiavusiam 319,86 Lt vykdymo išlaidų. „Praėjo vos pora mėnesių nuo termino sumokėti teismo paskirtą baudą pabaigos, o antstolė priskaičiavo net 320 litų vykdymo išlaidų. Vadinasi, už tai, kad gyniau tradicinę šeimą, iš mano darbo užmokesčio bus išskaičiuota 520 litų. Man negaila nė vieno cento, bet užsimerkti ir ramiai stebėti, kaip propaguojami homoseksualiniai santykiai, negaliu ir neketinu to daryti ateityje, kai lytiniai nukrypimai kaip dorybė pristatomi net darželinukams“, – piktinosi Seimo narys. Pasak P. Gražulio, jam nė kiek negėda už savo poelgius ir jo sąžinė rami, nes elgėsi teisingai ir, svarbiausia, gynė ir gins tai, ką saugo mūsų valstybės Konstitucija.