Pagelbėkime mažiausiems

Kauno arkivyskupijos ganytojų laiškas tikintiesiems Gyvybės dienos proga

Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį Lietuvoje minime Gyvybės dieną. Pal. popiežiaus Jono Pauliaus II paskatinimu šios dienos šventimas nuo 1995 metų išpopuliarėjo visoje Bažnyčioje. Gyvybės dienos tikslas – atkreipti mūsų dėmesį į žmogaus gyvybės vertę ir prasmę. Kiekvienais metais šia proga bažnyčiose aptariame vieną ar kitą žmogaus gyvybės orumo ir šeimos temą. Šiemet šią Gyvybės dieną mes, Kauno arkivyskupijos vyskupai, norime kreiptis į Jus, brangūs tikintieji, ir paraginti atkreipti dėmesį į mūsų Tėvynėje augančius vaikus, kuriems reikalinga globa. Pastaruoju metu, kaip rodo statistika, vis labiau trūksta globoti ar įvaikinti norinčių šeimų. Ypač trūksta laikinųjų globėjų, kurie priglaustų vaiką laikinai, kol šio vaiko tėveliai vėl bus pajėgūs jį toliau auginti jo fizinėje šeimoje.

Lietuvoje kasmet apie 2500 vaikų patenka į globą. Dalis jų, įvykus teigiamiems pokyčiams tėvų šeimoje, grįžta į savo namus, dalis apsigyvena giminaičių šeimose, tačiau apie pusė tėvų globos netekusių vaikų patenka į globos namus ir juose auga iki pilnametystės. Šiuo metu Lietuvoje vaikų globos namuose auga apie 5000 vaikų. Nerimą kelia kūdikių ir mažamečių iki 3 metų situacija: į šeimas jų patenka dukart mažiau nei į institucijas, kur stokojant šeimos aplinkos jų vystymuisi ir raidai nėra pakankamų sąlygų. Nors vaikų, gyvenančių institucijose, fiziologiniai poreikiai yra patenkinami, tačiau augdami be šeimos šilumos jie neturi galimybės jaustis saugūs emociškai. Vaikas dėl šio saugumo trokšta turėti asmenį, prie kurio galėtų prisiglausti, nes to reikia normaliai augimo raidai. Kai to nėra, vėliau tokiam žmogui sunku užmegzti ir išlaikyti ilgalaikius ryšius pačiam kuriant darnią šeimą. Išauga tikimybė pasukti smurto keliu, tapti priklausomiems nuo alkoholio ar narkotikų.

Daugelis Vakarų valstybių, suprasdamos, kokią neigiamą įtaką vaikui daro augimas ne šeimos aplinkoje, atsisako vaikų gyvenimo globos namuose. Tam kuriamos vaikų globos šeimoje sistemos, kai laikinieji ar nuolatiniai globėjai priima vaiką į savo šeimą. Jie vaiką globoja vidutiniškai apie vienerius metus, kol paaiškėja, ar jis gali grįžti į savo tėvų šeimą, ar jam reikia nuolatinės globos. Nuolatiniai globėjai vaiką užaugina iki pilnametystės, o laikinieji globėjai gali tapti nuolatiniais, jei paaiškėja, kad tai būtina. Šiandien labai reikia laikinųjų globėjų, kurie galėtų tam tikrą laiką globoti vaiką, kol su jų tėvais dirba socialiniai darbuotojai.

Lietuvoje yra pradėta plėtoti vaikų globos šeimoje idėja. Nuo 1995 metų Kaune įsikūręs vaikų gerovės centras „Pastogė“ kaip tik ir rūpinasi parengti laikinuosius globėjus padėti globos reikalingiems vaikams. Tačiau, kaip rodo šio centro darbuotojų patirtis, jei jo gyvavimo pradžioje vien Kauno mieste buvo parengiama apie 20–30 globėjų šeimų, kurios būtų pajėgios priimti vaiką, tai pastaruoju metu pastebimai sumažėjo besidominčiųjų laikinąja globa. Paskutiniais metais „Pastogė“ per metus vidutiniškai parengia tik 10–15 šeimų ar asmenų. Visuomenėje gajūs mitai dėl vaikų globos. Kalbama, jog sunku įveikti biurokratines procedūras, kad globoti gali tik pasiturintys asmenys. Kartais manoma, jog į savo namus tėvų globos netekusį vaiką priima tik tie, kurie pasiryžę pasiaukoti, atsisakyti savo poreikių. Tačiau mažai kalbama, kad šeimos, tapusios vaiko globėjomis, pačios daug gauna ir atranda. Jokie turtai neprilygsta tam, kai matoma, jog vaikai atsitiesia, auga, gyja jų fiziniai ir emociniai sužeidimai, kai jie, kasdien darydamiesi vis saugesni, tampa vis dėkingesni globėjams, o jų elgesys – vis geresnis. Šeima, susidurdama su sunkumais bei iššūkiais, kiekvieną dieną turi progą atrasti savyje vis daugiau galimybių dalytis meile. Taip šeima auga kartu su globojamu vaiku.

Brangieji, matydami mūsų Tėvynėje paliktų ar globos prašančių vaikų akis, kviečiame prisidėti prie pagalbos šiems vaikams ir paaugliams, pasiryžtant ištiesti pagalbos ranką ir paremiant malda. „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40) – šie Viešpaties žodžiai teįkvepia mums drąsos meilės tarnystei.

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas TAMKEVIČIUS SJ,
Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas Kęstutis KĖVALAS

© 2013 „XXI amžius“