Rekordiškai gausus „Žygis už gyvybę“ Romoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius sveikina „Žygio už gyvybę“ dalyvius

Popiežiaus Pranciškaus dalyvavimas

Visi gyvybės gynėjai tarptautinėje plotmėje buvo maloniai nustebinti pirmojo popiežiaus Pranciškaus faktiško dalyvavimo jų svarbiausiame prieš abortus, negimusių kūdikių žudymą, nukreiptame renginyje – „Žygyje už gyvybę“. Tokia metinė masinė manifestacija, vis labiau populiarėjanti visame pasaulyje, gegužės 12 dieną Romoje buvo surengta trečią kartą ir čia tapo žinoma itališkuoju „Marcia per la Vita“ pavadinimu. Minėtąjį sekmadienį apie 40 tūkstančių gyvybės gynėjų, daugiausia jaunų žmonių, atvykusių ne tik iš visos Italijos, bet ir iš įvairių šalių, tarp kurių buvo žymių visuomenės veikėjų, politikų ir Bažnyčios ganytojų, susirinko prie istorinio Koliziejaus ir eisenoje žygiavo iki Šv. Petro aikštės, tikėdamiesi Šventojo Tėvo palaiminimo. Jų viltys buvo pateisintos, kadangi į aikštę šventadienio vidurdienio tradicinei „Regina Caecli“ maldai atvykęs Romos vyskupas tuoj pat atsiliepė į šią jam brangią akciją.

Pagelbėkime mažiausiems

Kauno arkivyskupijos ganytojų laiškas tikintiesiems Gyvybės dienos proga

Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį Lietuvoje minime Gyvybės dieną. Pal. popiežiaus Jono Pauliaus II paskatinimu šios dienos šventimas nuo 1995 metų išpopuliarėjo visoje Bažnyčioje. Gyvybės dienos tikslas – atkreipti mūsų dėmesį į žmogaus gyvybės vertę ir prasmę. Kiekvienais metais šia proga bažnyčiose aptariame vieną ar kitą žmogaus gyvybės orumo ir šeimos temą. Šiemet šią Gyvybės dieną mes, Kauno arkivyskupijos vyskupai, norime kreiptis į Jus, brangūs tikintieji, ir paraginti atkreipti dėmesį į mūsų Tėvynėje augančius vaikus, kuriems reikalinga globa. Pastaruoju metu, kaip rodo statistika, vis labiau trūksta globoti ar įvaikinti norinčių šeimų. Ypač trūksta laikinųjų globėjų, kurie priglaustų vaiką laikinai, kol šio vaiko tėveliai vėl bus pajėgūs jį toliau auginti jo fizinėje šeimoje.

Pareiškimas dėl žmogaus gyvybės apsaugos

Mes, Lietuvos tradicinių religinių bendrijų atstovai, nuolatos rėmėme ir remiame pastangas pasinaudojant visomis teisinėje valstybėje deramomis priemonėmis saugoti ir ginti prasidėjusią žmogaus gyvybę. Kiekviena žmogiška gyvybė yra didžiulė brangintina dovana, kuriai turi būti leista išvysti pasaulio šviesą, kad ir kokie sunkumai ar abejonės pasitaikytų.

Suprantame, kad žmogaus gyvybės apsauga tam tikrais atvejais gali kelti nelengvai išsprendžiamas dilemas. Tačiau tai nėra priežastis prarasti ryžtą labiau ginti gyvybę, kaip ir sunkūs pasirinkimai kitose gyvenimo srityse negali motyvuoti atsisakymo siekti gėrio. Kartais diskusijose dėl negimusios gyvybės apsaugos bandoma sugretinti skirtingos svarbos vertybes bei teises, taip sukuriant tariamos pasirinkimų pusiausvyros įspūdį. Vis dėlto, pavyzdžiui, privatumas kaip teisėta bei saugotina vertybė, neprilygsta gyvybės vertei. Teisė į privatumą nėra pakankama ir moraliniu požiūriu pateisinama priežastis atimti žmogaus gyvybę. Lemiamu argumentu apsisprendžiant dėl negimusios gyvybės negali būti laikomas ir teiginys, jog jos apsauga pažeidžia teisę į asmens fizinio vientisumo gerbimą. Užsimezgusi gyvybė yra ne moters organas, bet genetiškai unikalus žmogaus embrionas, kuris, kai jam nesutrukdoma augti ir vystytis, tampa savarankišku asmeniu. Todėl nėštumo nutraukimas visuomet yra gyvybės atėmimas konkrečiam žmogui.

Nenorime, kad iš mūsų berniukų būtų daromos mergaitės ir atvirkščiai!

Gegužės 19 dieną, Sekminių sekmadienį, grupei tėvų kilo mintis aukščiausiems Valstybėms vadovams tiesiai išsakyti savo poziciją, nerimą ir nepritarimą dėl to, kas gresia mūsų vaikams, jeigu Lietuva pasirašys kai kuriuos teisės aktus. Per dvi valandas beveik 200 piliečių pasirašė Kreipimąsi dėl „Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo“, primindami savo teisę būti konstituciškai garantuotais pagrindiniais vaikų auklėtojais, kuriems, kaip ir daugumai šalies gyventojų, nepriimtini bandymai eksperimentuoti ir diegti mokyklose bei darželiuose su prigimtiniais dalykais nederančias programas, todėl reikalaudami, kad Lietuva minėtojo dokumento nepasirašytų, skelbiame kreipimąsi.

Alkoholizmas – ne tik V. Šapranausko, bet Lietuvos problema

Juozas Dapšauskas

Kiek politikai nužudė Vytautų? Jau po fakto viešai pradėtas aptarinėti Nacionalinės tabako kontrolės koalicijos prezidento, psichiatro dr. Aurelijaus Verygos kovo 27 d. socialiniame tinkle „Facebook“ įrašas komentuojant Vytauto Šapranausko nepasirodymus televizijos laidose ir suplanuotuose koncertuose, suprask dėl „hipertenzinės krizės“, plaučių uždegimo ir pan. „Manau, kad visi šitie prodiuseriai ir kiti veikėjai be jokios sąžinės graužaties darosi pinigus, o ne padeda žmogui. Jei jam ir toliau nebus pagalbos, tuoj vėl visa Lietuva galės žliumbti, kad prarado nuostabų aktorių, ir kad niekas jam nepadėjo, o tik naudojosi jo nelaime ir kalė iš to pinigus. Jau ne su vienu taip atsitiko“, – rašė Sveikatos mokslų universiteto docentas ir alkoholizmo politinių priežasčių ekspertas.

Gydytojas

Dauguma Žemės homo sapiens patvirtins, kad sveikatos aktualijos yra bene pačios svarbiausios ir reikalingiausios, apie tai rašoma kiekviename dienraštyje, žurnale. Nėra svarbesnių rūpesčių kiekvienoje šeimoje už rūpestį savo artimojo, vaiko, sesers ar brolio, žmonos ar vyro, tėvo ar motinos sveikata. Mes iki žilos senatvės prisimename savo pirmąją ar geriausiąją mokytoją, atvedusią mus į užburtą knygos pasaulį, išmokiusią skaityti ir rašyti. Daug yra dar kitų gerų, būtinų ir privalomų, svarbių šioje žemėje profesijų, specialybių. Visos jos reikalingos ir svarbios, jei padeda gerais darbais visiems žemės gyviams, augmenijai, žmonėms, gamtai.

Prieš 85 metus Vydūno pateikti sveikatos patarimai aktualūs ir šiandien

Šiais, Sveikatingumo, metais prisiminkime sveikatingumo idėjų puoselėjimo mūsų šalyje pradininkus, pasidomėkime filosofo, rašytojo, publicisto, kultūros veikėjo, studijavusio filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslus, sanskrito, anglų ir prancūzų kalbas, leidusio keturis žurnalus, ypač atidžiai nagrinėjusio tautos autentiškumo, atsparumo klausimus, beje, net pristatyto Nobelio premijai Vilhelmo Storostos, labiau žinomo Vydūno slapyvardžiu, sveikatos saugojimo ir atstatymo patarimais. Jo prieš 85 metus išleistą knygelę „Sveikata, jaunumas, grožė“ (1928) drąsiai galima vadinti pirmu sveikos gyvensenos vadovėliu Lietuvoje. Pasak ne vieno Lietuvos sveikuolių sąjungos entuziasto, nebijantiems skaityti kiek senovinės lietuvių kalbos ji liudija, kad žmogus nėra vien tik materija.