Alkoholizmas – ne tik V. Šapranausko, bet Lietuvos problema

Juozas Dapšauskas

Kiek politikai nužudė Vytautų? Jau po fakto viešai pradėtas aptarinėti Nacionalinės tabako kontrolės koalicijos prezidento, psichiatro dr. Aurelijaus Verygos kovo 27 d. socialiniame tinkle „Facebook“ įrašas komentuojant Vytauto Šapranausko nepasirodymus televizijos laidose ir suplanuotuose koncertuose, suprask dėl „hipertenzinės krizės“, plaučių uždegimo ir pan. „Manau, kad visi šitie prodiuseriai ir kiti veikėjai be jokios sąžinės graužaties darosi pinigus, o ne padeda žmogui. Jei jam ir toliau nebus pagalbos, tuoj vėl visa Lietuva galės žliumbti, kad prarado nuostabų aktorių, ir kad niekas jam nepadėjo, o tik naudojosi jo nelaime ir kalė iš to pinigus. Jau ne su vienu taip atsitiko“, – rašė Sveikatos mokslų universiteto docentas ir alkoholizmo politinių priežasčių ekspertas.

Žiniasklaida mirga dėl šio praradimo: V. Šapranauskas, suprantama, – praradimas, o daugybė kitų nugirdytų, išsižudžiusių dėl alkoholizmo nėra mūsų šalies praradimas? Dabar susikoncentruojama ne į problemos esmę, o į šalutinius dalykus, kurie tikrai nėra priežastis: kaltas jautrumas, kūrybingumas, uždarumas, vienišumas (suprantama, jis gyveno kažkur kaimo glūdumoje užsidaręs, o ne televizijoje). Ką pasakytų straipsnis „Šlovė turi savo kainą: kodėl netenkame talentingiausių?“, kad tik nukreiptų dėmesį nuo problemos, kuri yra apėmusi ne tik kelis žmones, „asocialiai gimusius“ ir besisukiojančius prie šiukšlių konteinerių, bet didelę visuomenės dalį, – alkoholizmo?

Kalta jautri aktoriaus siela, talentas, uždarumas ir kas tik benori, tik mažiausiai čia kaltas „tauriojo“ gėrimo vartojimas? Šis faktas išblaivins nuo alkoholio pramonės per viešuosius ryšius suformuotos nuostatos, kad alkoholikai geria tik techninius pramoninius spirituotus skysčius, ant duonos tepasi batų tepalą. Alkoholizmas prasideda nuo „tauriųjų“ alkoholinių gėrimų vis dažnesnio pavartojimo. Kai kurie juos iš gražių bei brangių pakuočių ima ir geria iki tragiškos pabaigos, kiti pereina prie pigesnių, kontrabandinių, ir dantų skalavimo skysčių.

V. Šapranausko tragedija turi pažadinti sąžinę politikų, kultūros, sporto asociacijų, žurnalistų, kurie neužima teisingos pozicijos alkoholizmo skatinimo politikos atžvilgiu. Kalbu apie konkretų dalyką – prieš daugiau nei metus įvykusį alkoholio reklamos draudimo atšaukimą.

Festivalių organizatoriai, kai kurios asociacijos, kurios pasirašė valdžios institucijoms raštus, kad būtų atšauktas alkoholio reklamos draudimas, nejaučia sąžinės graužaties žiūrėdamos į alkoholizmo pasekmes – lavonus? Gal galiausiai pripažins, kad alkoholizmas yra aktuali problema tarp menininkų ir daugybės kūrybingų, išsilavinusių, iškilių žmonių? „Tauriųjų“ gėrimų vartojimas, kad „išlaisvintų kūrybinę dvasią“, – dažnas reiškinys. „Bomžais“ ne gimstama, o tampama pradžioje labai tauriai geriant, o paskui...

Galima sakyti, visi, pradedant alkoholio pramone ir baigiant Seimo nariais, noriai vykdančiais alkoholio pramonės nurodymus, bei Prezidente Dalia Grybauskaite, pasirašančia tokius įstatymus (nors 250 NVO organizacijų prašė nepasirašyti alkoholio reklamos draudimo atšaukimo), prisideda prie alkoholikų likimų tragiškumo.

Gal jau užmiršome sidrų reklamą su vyšnių kekėmis, apraizgiusiomis autobusų stoteles. Jos nebuvo skirtos būtent pratinti vaikus prie girtuokliavimo, tauriųjų gėrimo vartojimo? Dabar eini miesto gatve, ir atrodo, kad kitokios pramonės, ekonomikos, pardavimų Lietuvoje kaip ir nėra – vien tik alaus reklama, prekyba ir vartojimas. Kiek gali Aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas „maltis“ po Seimą organizuodamas palankių alkoholio pramonei įstatymų priėmimą?

Kai piliečiai suorganizavo ir internetinėje erdvėje parodė Seimo narių, vergaujančių alkoholio pramonei, veidus, jie pasipiktino, kad taip pažeidžiamas Seimo narių imunitetas, bet kreiptis į teismą kažkodėl nepanoro nė vienas. Kodėl? Visi vis vien suprato, kad alkoholio pramonei palankių įstatymų priiminėjimas, visuomenės alkoholizavimas yra smegenų ląstelių žudymas, savižudybių skatinimas, taigi tie, kurie taip elgiasi, tiek siaurąja, tiek plačiąja prasme, yra galvažudžiai.

Ar V. Šapranausko tragedija (kaip ir daugybės kitų) bus eilinį kartą greitai užmiršta? Ar viešasis interesas – visuomenės ir asmens sveikata – taps prioritetu? LR Konstitucijos 53 straipsnis teigia: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“. Kiek įstatymų priimta, kurie akivaizdžiai sulaužo šią konstitucinę nuostatą?! Kiek turėtų būti pradėta apkaltų dėl grubių LR Konstitucijos sulaužymų?

Ar gali būti demokratinė šalis, kai Prezidentė, pasirašiusi rezonansinį įstatymą dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo, net bijo savo veiksmą viešai pakomentuoti? Ir jei šiais – Sveikatingumo – metais, nesiimsime esminių priemonių šalies piliečių sveikatai išsaugoti, V. Šapranausko likimų dar bus daugybė. Gal užtenka to masinio genocido?

© 2013 „XXI amžius“