Tabako gamintojai nesuinteresuoti sumažinti kontrabandą, nes ja patys užsiima

Tenka tik apgailestauti, kad savo interesų gynimui viešojoje erdvėje neatsisakoma jau tradicija tampančių melo, niekuo nepagrįstų argumentų dėstymo ir šmeižto kampanijų. Kalbu apie jau keliose žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusias tabako gamintojų užsakytas (nors nė vienoje jų nerasite užsakymo numerio) publikacijas.

Tabako gamintojų desperaciją atspindi jų naudojami viešosios nuomonės formavimo būdai. Bendrai tokias publikacijas būtų galima apibūdinti keturiais žodžiais: lėkšta, neprofesionalu, pigu ir neetiška. Beje, straipsniai net nepasirašyti. Iš braižo labai panašu, kad tikrieji autoriai yra ne žurnalistai, o kokie nors „Philip Morris“ ar „Japan Tobacco International“ (JTI) lobistai, kurie nuolat trinasi Seime ir trukdo dirbti.

Straipsnyje įspūdžiui sustiprinti pasitelkiami kažkokie mistiniai (neįvardinami) su kontrabanda kovojantys pareigūnai, kurie, matyt, kovoja prie rašomojo stalo ir jų pavardžių paminėjimas jau sukeltų juoką tai iš tikrųjų darantiems pareigūnams. O gal tai – tie pareigūnai, kurie, skirtingai nei dauguma sąžiningai dirbančių, sudarė sąlygas iš Muitinės sandėlių išsivežti jau konfiskuotas cigaretes, nes tas veiksmas niekaip negali būti siejamas su sąžiningumu, o tik su cigarečių kaina ar pakelių dizainu.

Tokių straipsnių esmė – pabandyti apkvailinti Lietuvos gyventojus ir politikus, teigiant, kad naujoji ES Tabako produktų direktyva padidins tabako gaminių kontrabandą, tačiau straipsniuose net neužsimenama apie priemones, kurios toje direktyvoje specifiškai numatytos tabako gaminių kontrabandos mažinimui. Tai daroma neatsitiktinai, nes tabako gamintojai yra visiškai nesuinteresuoti mažinti kontrabandą. Netgi jie patys tą kontrabandą ir organizuoja. Skirtingai nei net pasirašyti nesiteikę autoriai, pateiksiu mano teiginius patvirtinančius šaltinius, kuriuos kiekvienas galės patikrinti.

TIK FAKTAI:

– Nuo 2004 metų keturios didžiausios tabako gamybos kompanijos sumokėjo milijardus dolerių baudų už tai, kad pačios prisidėjo prie tabako gaminių kontrabandos ES ir Kanadoje, o JTI ir šiuo metu tiriama ES dėl įtarimų užsiimant panašia veikla.

– Skirtingai nei teigiama melaginguose straipsniuose, nepateikiant jokių nuorodų į šaltinius, UK įdiegus vaizdinius įspėjimus apie žalą sveikatai, nuo 2008 metų nelegalios rinkos dalis ne augo, o mažėjo nuo 14 iki 9 proc.

Dėl tabako akcizų didinimo nuostolius patiria ne valstybė, kuri neva nesurenka mokesčių (nes ji juos surenka didesnius), o tabako gamintojai, kurie neparduoda cigarečių ir būtent užsienio tabako gamybos kompanijos yra suinteresuotos žemomis tabako gaminių kainomis, kad išlaikytų tabako pardavimus bent jau tame pačiame lygyje.

Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos politikai, netgi ir Vidaus reikalų ministras, užuot kalbėję apie tai, kaip Lietuvai kuo greičiau ratifikuoti PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos kovos su nelegalia tabako gaminių prekyba protokolą, virkauja apie tai, kad kontrabandos kiekis priklauso nuo tabako gaminių kainos skirtumų, kai toks ryšys nustatytas tik išimtinais atvejais. Matyt, už išorinės Šengeno sienos apsaugą atsakingos institucijos ministras nori pasakyti, kad viskas, ką Lietuva pasižadėjo įstodama į šią bendriją, yra melas, nes valstybė nepajėgi atlikti savo įsipareigojimų. Gal jau laikas būtų mus iš ten išmesti? Beje, ministras, matyt, labai nustebtų sužinojęs, kad tabako gamintojų skleidžiamose pasakose tiesos yra tiek pat, kiek nuoširdžiame tabako gamintojų nore patenkinti jų produktų pirkėjų norus, nes šalyse, kur tabako gaminiai kainuoja brangiausiai, kontrabanda yra mažiausia, o kur cigaretės kainuoja pigiai (tai paprastai būna tose šalyse, kur tabako gamintojai sugeba papirkti politikus arba tiesiog rasti pakankamai kvailų, kad patikėtų jų pasakomis), kontrabanda yra aukščiausia. Geriausia koreliacija randama ne tarp tabako gaminių kainos ir kontrabandos, o tarp korupcijos lygio ir kontrabandos. Tabako gamintojai yra tas šaltinis, kuris korupcijos lygiui palaikyti skiria ypatingą dėmesį.

Grįžtant prie tabako gamintojų sekamos pasakos, kad jie gamina produktą suaugusiam ir apsisprendusiam vartotojui, galima tik pasijuokti, nes tokių vartotojų iš dabar esančių rūkorių jie turi daugiausiai 20 procentų. Taip yra pirmiausia dėl to, kad absoliuti dauguma (apie 70–80 proc.) rūkančiųjų tai pradeda daryti iki pilnametystės, tuomet, kai jiems cigaretės yra taip pat nelegalios, kaip ir kokainas. Apie 80 proc. rūkančiųjų nori mesti rūkyti ir yra ne kartą bandę tai padaryti, taigi, to „išganingo šlamšto“ vartoti visai nenori. Atmetus vaikus, kuriems tabako gamintojai „lenda į užpakalį ir smegenis“ su savo mėtinėmis, gėlėtomis, plonomis ir kitomis cigaretėmis, ir suaugusiuosius, kurie nori mesti rūkyti, tabako gamintojai liktų geriausiu atveju su penktadaliu šiandieninės rinkos. Tai dabar jau aš galiu retoriškai paklausti: ar reikia turėti ekonominį išsilavinimą, kad galima būtų pasakyti, kas atsitiktų su verslu, kuris prarastų 80 proc. vartotojų?

Straipsnyje grėsmingai pateikiami apokaliptiniai tokios direktyvos įgyvendinimo padariniai ES ir šalių ekonomikai. Ir tuos padarinius neva apskaičiavo kažkokia „pirmaujanti strategijos konsultavimo įmonė „Roland Berger Strategy Consultants“, kurią šiandien jau, matyt, drąsiai bus galima pradėti vadinti „šaraškino kontora“, nes reikia turėti ypatingų gebėjimų, kad būtų galima apskaičiuoti, jog dėl direktyvos įvedimo Lietuvoje bus prarasta apie 3000 darbo vietų, kai šioje pramonėje dirba tik 500. Atrodo, kad tuo pačiu metu „Philip Morris“ atleis visus logistikos įmonių vairuotojus ir valytojas, nes šie nesutiks vežti jokių kitų prekių, išskyrus jų gaminamas cigaretes, o valytojos atsisakys valyti patalpas, kur bus nesandėliuojami tabako produktai. Tiesa, nepagalvojau, kad parduotuvės, nepardavusios tabako gaminių, nebepardavinės ir kitų prekių, tiesiog iš principo ir solidarumo su tabako gamintojais. O kadangi kitų prekių pelno marža gerokai didesnė nei tabako gaminių, tai parduotuvės, atsisakiusios vaikams parduoti sausainius vietoje cigarečių, irgi bus uždaromos. O gal „Philip Morris“ ir kitos tabako gamybos bendrovės atleis politikų nesugebėjusius paveikti lobistus ir parsidavusius žurnalistus? Tada tas skaičius būtų kiek realistiškenis.

Beje, būtų įdomu paklausti, kiek pats „Philip Morris“ dėl gamybos procesų automatizavimo atleido darbuotojų savo gamykloje Klaipėdoje, ar tai kaip nors siejosi su kokia nors direktyva. Pavyzdžiui. 2005 metais „British American Tobacco“ iškėlė dalį savo gamybos iš ES ir tokiu būdu atleido apie 500 darbuotojų JK (Jungtinėjė karalystėje) ir Airijoje, tačiau pati pareiškė, kad tai padarė siekdama mažinti gamybos kaštus, o ne dėl direktyvos. Be to, tabako pramonė yra linkusi labai susireikšminti, nes šiuo metu visose 27 ES šalyse tabako pramonėje dirba 34000 darbuotojų, kurie sudaro 0,015 proc. visų ES dirbančiųjų. Europos komisijos užsakymu atlikti nešališki vertinimai rodo, kad dėl direktyvos per ateinančius penkerius metus galima tikėtis maždaug 2 proc. dydžio tabako gaminių vartojimo sumažėjimo. Net jei jis visas transformuotųsi į analogišką darbo vietų skaičiaus mažėjimą ES, tai reikštų, kad tabako pramonė atleistų apie 700 darbuotojų ES, o tai, sutikite, toli net nuo „šaraškino kontoros“ prognozių Lietuvai. Be to, ES užsakymu atliktas poveikio vertinimas parodė, kad sumažėjus išlaidoms tabakui, lėšos persiskirstytų į kitus sektorius, kurie yra gerokai imlesni darbo jėgos poreikiui ir per tuos pačius penkerius metus ES būtų sukurtos papildomos 2234 darbo vietos.

Lietuvoje kylant tabako gaminių akcizui, jo surinkimas išaugo daugiau negu tris kartus – nuo 59 iki 186 milijonų eurų per metus. Tuo pat metu, KPMG vertintojų teigimu, bendras (legalių ir nelegalių tabako gaminių) vartojimas sumažėjo net 44 proc. – nuo 6,23 milijardo cigarečių 2007 metais, iki 3,52 milijardo cigarečių 2011 metais. Vienintelis nelaimingas žaidėjas šitoje situacijoje buvo tabako gamintojas, kuris mažiau uždirbo, o metusieji rūkyti laimėjo sveikatą ir įgyvendino seną savo norą, o valstybė tris kartus padidino biudžeto įplaukas.

Beje, tabako gamintojai apgaudinėja visuomenę teigdami, kad jie yra vieni didžiausių mokesčių mokėtojų, kuomet iš tikrųjų pagrindinę tų mokesčių dalį sudaro akcizas ir PVM, o juos sumoka ne gamintojai, bet cigarečių pirkėjai.

Duomenis apie nelegalios tabako rinkos dalį užsako ir pristato tabako gamintojai, kurie yra suinteresuoti parodyti kaip galima didesnę problemą, nuolat reikalaudami nedidinti akcizo. Taigi, labai abejoju, kad visi tie tabako gamintojų skelbiami skaičiai atspindi bent lašą tiesos.

Visą kitą straipsniuose pateikiamą lyrinę ir literatūrinę informaciją galima laikyti lėkštais vapaliojimais, nebent tie, kas rašė straipsnį, labai gerai asmeniškai pažįsta už kontrabandą nuteistą V. Karalių ir jam patys tiekdavo cigaretes kontrabandai, todėl dabar gerai žino, ką pastarasis galvoja sėdėdamas kameroje.

Straipsnyje su entuziazmu išvardintos tabako produktų direktyvai nepritariančios šalys, tačiau nepaminėta nė viena jai pritarianti šalis, tarp kurių ir mūsų kaimynai latviai bei estai ir daugelis kitų, matyt, mažiau nei išvardintos šalys korumpuotų ES narių.

Tenka tik dar kartą apgailestauti, kad Lietuvos žiniasklaidoje vis dar atsiranda panašaus pobūdžio nepasirašytų ir tikrovės neatitinkančių straipsnių, kurie ne tik klaidina visuomenę ir politikus, bet tokiu atveju, jei jais visgi būtų patikėta ir tabako kontrolės priemonės užstrigtų, tai ir vėl kainuotų tūkstančius be reikalo prarastų gyvybių tiek Lietuvoje, tiek visoje ES, bet tai, matyt, yra smulkmena, nes nuo rūkymo ES kasmet miršta tik kažkokie niekingi 700 tūkst. žmonių ir čia – ne JAV, todėl nebus galima iš gamintojų prisiteisti padarytos žalos. Galbūt todėl tabako gamintojai ir jaučiasi tokie saugūs ir nevaržomi.

Doc. Aurelijus Veryga,
Nacionalinės tabako ir alkoholio
kontrolės koalicijos prezidentas, LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų instituto
(PSO bendradarbiaujančio centro) vadovas

© 2013 „XXI amžius“