Homoseksualų „santuokos“ žlugdo prigimtinės šeimos gyvenimą

Mindaugas BUIKA

Vatikano dokumento dešimtmečio kontekstas

Šiuo metu, kai plinta tendencijos įteisinti vadinamąsias homoseksualų „santuokas“ ir stiprėja pasipriešinimas šiems prieš žmogiškąją prigimtį ir krikščionių tikėjimą nukreiptiems siekiams (dabar pasaulyje gėjai ir lesbietės legaliai gali tuoktis jau 14 šalių, tačiau tam priešinantis vyksta milijoninės demonstracijos Paryžiuje, surinkta ir gegužę pateikta 38 tūkstančiai Estijos ir net 710 tūkstančių Kroatijos gyventojų parašų), svarbu susipažinti su atitinkamomis Katalikų Bažnyčios mokymo nuostatomis. Dabar sukanka kaip tik 10 metų, kai buvo paskelbtas svarbiausias tokio pobūdžio dokumentas, Tikėjimo mokslo kongregacijos (TMK) „Svarstymai dėl siūlymų suteikti teisinį pripažinimą homoseksualių asmenų sąjungoms“. Šį dokumentą pasirašė tuometinis TMK prefektas kardinolas Jozefas Ratcingeris (Joseph Ratzinger), dabar popiežius emeritas Benediktas XVI ir tos pačios dikasterijos sekretorius salezietis arkivyskupas Andželas Amatas (Angelo Amato), dabar kardinolas ir vadovauja Šventųjų skelbimo kongregacijai.

Įsčių žmogaus šauksmas

Dr. Julius Gvergždys

Seimas pradėjo svarstyti abortų draudimo įstatymą. Per pirmąjį balsavimą jam buvo pritarta labai trapia, tiktai dviejų balsų persvara. Negimusių kūdikių genocidui Lietuvoje pritaria Seimo liberalai ir dauguma socialdemokratų. Dabar galiojantis abortų įstatymas yra sovietinių laikų reliktas ir niekaip neatitinka ne tiktai krikščioniško mokymo apie gyvybės saugojimą sampratos, bet ir paprastų bendražmogiškų etinių normų. Šiuo atveju mums sektinu pavyzdžiu gali būti Lenkija, Malta bei Airija, kur abortai yra draudžiami. Labai norėtųsi tikėti, kad šis straipsnis padės kai kuriems Seimo nariams ryžtingiau apsispręsti būsimo kito balsavimo Seime metu ir palaikys siūlomą įstatymą.

Tabako gamintojai nesuinteresuoti sumažinti kontrabandą, nes ja patys užsiima

Tenka tik apgailestauti, kad savo interesų gynimui viešojoje erdvėje neatsisakoma jau tradicija tampančių melo, niekuo nepagrįstų argumentų dėstymo ir šmeižto kampanijų. Kalbu apie jau keliose žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusias tabako gamintojų užsakytas (nors nė vienoje jų nerasite užsakymo numerio) publikacijas.

Tabako gamintojų desperaciją atspindi jų naudojami viešosios nuomonės formavimo būdai. Bendrai tokias publikacijas būtų galima apibūdinti keturiais žodžiais: lėkšta, neprofesionalu, pigu ir neetiška. Beje, straipsniai net nepasirašyti. Iš braižo labai panašu, kad tikrieji autoriai yra ne žurnalistai, o kokie nors „Philip Morris“ ar „Japan Tobacco International“ (JTI) lobistai, kurie nuolat trinasi Seime ir trukdo dirbti.