„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.11 (156)

2013 m. lapkričio 15 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Apie sveikatos ir tikėjimo sąsajas

Rita Eriksonienė

Visi žinome posakį: „Sveikata – brangiausias turtas“. Mažesniųjų brolių ordino kunigo Arūno Peškaičio OFM manymu, sveikata nėra brangiausias turtas. Anot jo, sveikata svarbi, kad galėtume mylėti savo artimą. „Aukoti visas jėgas, kad būtum sveikas, reikštų užsidaryti egoizmo kiaute. „Naujojo amžiaus“ sveikatingumas būtent tai ir siūlo mums“. Tokią argumentuotą kritiką plėtojo minėtasis ir kiti pranešėjai prieš savaitę (2013 m. spalio 17 d.) Alytaus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Dvasiniai mokymai ir medicina: ar sveikame kūne visada sveika dvasia?“ Konferencija skirta popiežiaus Benedikto XVI paskelbtiesiems Tikėjimo, Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtiems Sveikatingumo metams paminėti.

Renginio organizatorius – Dainavos krašto ateitininkų vietovės valdybos pirmininkas gydytojas Almantas Geležius, dirbantis Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėju, spaudos konferencijoje pabrėžė, kad „visos aktualijos motyvuoja daug giliau pažvelgti į žmogaus sveikatą – tiek fizinę, tiek dvasinę“. Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžtyje akcentuojamas būtent šių dviejų sveikatos aspektų derinys, kuris ir sudaro holistinį (visuminį) sveikatos turinį.

Sveikindamas renginio dalyvius ir organizatorius Tikėjimo metų proga Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pasidžiaugė, kad „nuolat besivystantis mokslas vis labiau atsisako pretenzijos aprėpti ar neigti dvasinę sritį“. Savo kalbą jis baigė nuoširdžiai linkėdamas brandaus žmogaus pažinimo ir viltingo žvilgsnio ugdant, stiprinant kūną ir sielą.

Pasaulinė paliatyviosios pagalbos diena, kuri buvo paminėta konferencijoje, motyvavo Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos prezidentą ir Sveikatos mokslų universiteto profesorių Arvydą Šeškevičių kalbėti apie kenčiančio žmogaus teises (Prahos chartija).

Dvasinė sveikata dažnai lemia ir fizinę. Dvasinė, arba dieviškoji, sveikata apsprendžiama, laikantis Dievo įsakymų. Todėl daugelis pranešėjų, reziumuodami savo kalbas, priėjo prie išvados, kad dvasinė ir fizinė sveikata, kurią ypač akcentavo Dainius Kepenis, Lietuvos sveikuolių asociacijos prezidentas, turėtų orientuotis ir į savos kultūros ištakas, trykštančias iš korifėjų – Vydūno, Antano Maceinos, Stasio Šalkauskio – palikimo, ir labiausiai orientuotis į Šventąjį Raštą.

Apie sveikatos krizę jau keleri metai iš eilės kalbama Jungtinėse Tautose. Dar 2011 m. balandžio 7 d. Jungtinių Tautų asamblėjos sesijoje buvo teigiama, kad sergančiųjų amžius jaunėja ir jų gausėja dėl globalizacijos nuodėmių: hipodinamijos, stresų, persivalgymo, kantrybės bei žmonių tarpusavio meilės stokos. Tų pačių metų rugsėjo 17 dieną Jungtinių Tautų pasaulio viršūnių susitikime buvo paraginta ir mūsų Vyriausybė imtis neatidėliotinų veiksmų, kad lėtinių, neinfekcinių ligų protrūkis būtų sustabdytas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Apolinaras Zaborskis skaitė pranešimą apie ligų protrūkius ir bendrą padėtį Lietuvoje, išskirdamas vaikų ir paauglių psichinės sveikatos problemas.

Sveikos gyvensenos galimybes gvildeno sveikos mitybos konsultantė Vaida Pavilonytė ir Vegetarų draugijos pirmininkė, mokslų daktarė Ksavera Vaištarienė, kuri tiesiog savo gyvensenos pavyzdžiais pateikė įrodymus, kad visgi galima išsivaduoti iš ligų.

Miroslavo Šv. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Antanas Matusevičius kalbėjo apie tiesioginį tikėjimo ir sveikatos ryšį. Tikėjimo pagrįstumo ir išminties realijos, nuskambėjusios Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekano doc. dr. Beno Ulevičiaus ir to paties fakulteto lektoriaus dr. Valdo Mackelos pranešimuose, bei Vilniaus Dailės akademijos lektoriaus Valentino Butanavičiaus nuoširdumas pavergė didžiulę klausytojų auditoriją.

Galiausiai visi nuščiuvo, išvydę kitokį, tačiau tikrą šiandieninio pasaulio krikščionišką dvelksmą, sklidusį iš svečio iš Liberijos – protestantų pastoriaus Moses Amah Daipleh – pranešimo, kuris įnešė aiškumo į lyg ir gerai žinomas mūsų tikėjimo tiesas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija