Popiežiškasis mokymas apie šeimos misiją

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus su vaikais, dalyvavusiais Tikėjimo metų Šeimų dienos susitikime

Bendros maldos reikšmė

Popiežiaus Pranciškaus mokyme šeimai yra skiriamas akivaizdus prioritetas, todėl jo išsakytos mintys per Tikėjimo metų proga Romoje minėtas Šeimų dienas susilaukė ypač plataus dėmesio. Beveik 150 tūkstančių atstovų iš 75 pasaulio šalių, taip pat ir iš Lietuvos, dalyvavo spalio 26–27 dienomis vykusiame tame šeimų susitikime prie apaštalo šv. Petro kapo. Šeimų dienoms skirtų renginių kulminacija tapo paskutinįjį spalio sekmadienį Vatikano aikštėje Šventojo Tėvo vadovautos šv. Mišios, kurių homilijoje jis apmąstė keletą pagrindinių krikščioniškos šeimos gyvenimo religinių bruožų, garantuojančių jos stabilumą ir dvasinę gerovę. Komentuodamas minėto šventadienio Evangelijos skaitinius, popiežius Pranciškus, kreipdamasis į pamaldų dalyvius, kalbėjo: „Dievo Žodžio šviesoje norėčiau paklausti jus, brangios šeimos, ar dažnai meldžiatės kartu šeimoje?“ Pabrėždamas, jog kai kurios šeimos iš tikrųjų sutartinai kartu meldžiasi, jis pastebėjo, jog kitos šio įpročio nebuvimą teisina teigdamos, kad malda yra kiekvieno asmeninis reikalas, be to, kad trūksta tinkamo laiko visiems šeimos nariams susirinkti bendrai maldai.

Šimtametis rūkyti metė būdamas dešimties

Živilė Čepaitė

Šimtametis senjoras Lietuvoje vis dar yra retenybė. Klaipėdoje gyvenantis ir sekmadienį šimto metų jubiliejų atšventęs buvęs kelių inžinierius Edvardas Jackevičius tikina, kad raktas į ilgaamžiškumą yra sveikas gyvenimo būdas ir humoro jausmas.

Inžinieriaus kelias į uostamiestį buvo ilgas ir vingiuotas: jis gimė Rygoje, Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais kėlėsi į Rusiją, kurioje išgyveno visas revoliucijas, prieškario metais persikėlė į Kauną, kuriame baigė aukštesniąją technikos mokyklą, vėliau dirbo Mažeikiuose, tačiau uošviai buvo turtingi ūkininkai, tad vengdamas tremties buvo priverstas persikelti į Anykščius. Į Klaipėdą senjoras persikėlė 1957 metais, kai pradėjo dirbti darbų vadovu ir darbų priežiūros vykdytoju tuometinėse uostamiesčio įmonėse. Išėjęs į pensiją dirbo dar 14 metų. Galutinai inžinieriaus karjerą baigė 1987 metais.

Apie sveikatos ir tikėjimo sąsajas

Rita Eriksonienė

Visi žinome posakį: „Sveikata – brangiausias turtas“. Mažesniųjų brolių ordino kunigo Arūno Peškaičio OFM manymu, sveikata nėra brangiausias turtas. Anot jo, sveikata svarbi, kad galėtume mylėti savo artimą. „Aukoti visas jėgas, kad būtum sveikas, reikštų užsidaryti egoizmo kiaute. „Naujojo amžiaus“ sveikatingumas būtent tai ir siūlo mums“. Tokią argumentuotą kritiką plėtojo minėtasis ir kiti pranešėjai prieš savaitę (2013 m. spalio 17 d.) Alytaus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Dvasiniai mokymai ir medicina: ar sveikame kūne visada sveika dvasia?“ Konferencija skirta popiežiaus Benedikto XVI paskelbtiesiems Tikėjimo, Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtiems Sveikatingumo metams paminėti.

Akcija „Renkuosi gyvybę“

Visų šventųjų išvakarėse 19 val. Kaune ir Vilniuje, Rotušės aikštėse, įsižiebė 6033 liepsnelės už negimusias gyvybes. Pasak akcijos organizatorės, Laivosios visuomenės instituto vadovės Tomos Bružaitės, šia akcija siekiama atkreipti dėmesį į negimusį žmogų ir „pasakyti, jog atsimename tuos negimusius vaikus, jog jie yra mūsų visuomenės dalis“. T. Bružaitė siūlo žvelgti į uždegtas žvakeles kaip į susitaikymo su negimusiais ženklą, kad būtų galima apsaugoti kitus ateityje. Pagal statistiką, Lietuvoje kiekvienais metais dėl aborto teisės gyventi netenka per 6000 žmonių. Negimsta viena iš penkių užsimezgusių gyvybių. Pasak T. Bružaitės, akcija siekiama parodyti solidarumą abortą patyrusioms moterims. Jos patiria skausmą, netektį, galbūt gėdą ir neretai lieka vienos. „Nenorime jų smerkti ar kaltinti“, – sakė akcijos organizatorė.