Atsakymas ministrei: reikia stengtis ne skaičius pagražinti, o keisti situaciją iš esmės

Doc. Aurelijus Veryga

Idėją skirti lėšų profesionaliai socialinei reklamai ir sveikos gyvensenos skatinimui vertinu teigiamai, bet reikia suprasti, kokiame kontekste yra pritarta siūlymams skirti socialinei reklamai 5 proc. alkoholio akcizų.

Seime iki šiol svarstomas daug kompleksiškesnis siūlymas skirti 2 proc. tabako, alkoholio ir azartinių lošimų mokesčių sveikos gyvensenos skatinimui ir kurti specialų fondą. Lėšos būtų skiriamos ne tik socialinei reklamai, bet ir kitoms sveikatinimo veikloms, tačiau, pasak Seimo narių, konkrečių procentų nurodymas prieštarauja kitiems Lietuvoje galiojantiems teisės aktams. Nors Kultūros ir sporto rėmimo fondas iki šiol formuojamas būtent tokiu principu, į jį pervedant fiksuotą akcizų dalį (jei tai – prieštaravimas įstatymui, ši praktika jau turėjo būti seniai panaikinta), Seimo narių siūlymai palikti viską spręsti vyriausybei sugriauna fondo idėją. Siūlyčiau Seimo nariams nepritarti fondo be pinigų steigimui, nes tai reikštų dar vieną biurokratinį aparatą, kurį tektų administruoti valstybės lėšomis, rengti planus ir ataskaitas. Vyriausybė ir šiandien gali skirti lėšų valstybėje jau egzistuojančioms programoms, tačiau karti patirtis rodo, kad jai niekada nepakako motyvacijos ar noro skirti lėšų net jos patvirtinamoms specifinėms visuomenės sveikatos programoms. Manau, kad Seimo narių siūlymas skirti net 5 procentus alkoholio akcizų socialinei reklamai, žinant, kokie yra kiti Seimo sprendimai, yra labiau panašus į politinę reklaminę akciją prieš artėjančius rinkimus negu į realų norą pasiekti, kad prevencija Lietuvoje pagaliau būtų adekvačiai finansuojama.

Vertinant Sveikatos apsaugos ministrės komentarą dėl suvartojamo alkoholinių gėrimų kiekio ir Lietuvos užimamos vietos pagal alkoholio suvartojimą pasauliniame reitinge, tenka tik apgailestauti, kad viešumoje pasigirsta tokios abejonės. Žinoma, visada galime abejoti duomenų surinkimo tikslumu ir patikimumu tokiose valstybėse kaip Rusija, Baltarusija, Moldova, su kuriomis tenka dažniausiai dalintis pirmosiomis reitingo vietomis. Tačiau tokios abejonės yra beprasmės, nes mūsų itin didelį alkoholinių gėrimų vartojimą patvirtina sveikatos rodikliai.

Esame tarp pirmaujančių pagal mirtingumą nuo alkoholio sukeltų ligų. Suprantu politikus, kurie nejaukiai jaučiasi, kai tenka aiškintis dėl tokios situacijos šalyje, bet reikia stengtis ne skaičius pagražinti, o keisti situaciją iš esmės. Koks skirtumas, jei už mus daugiau išgers didesnis skaičius valstybių nei dabar. Šalių reitingavimas tam ir skirtas, kad politikai pamatytų ir susirūpintų, o ne tam, kad bandytų paneigti rezultatus. 2013 metais Lietuvoje atlikta alkoholio žalos vertinimo studija parodė, kad šalyje bendras alkoholio sąlygotas mirtingumas siekia apie 9 proc., kai Anglijoje – 3, o Škotijoje – 5 proc. Todėl dairytis mums reikėtų ne į tas šalis, kurios už mus išgeria dar daugiau, bet žiūrėti į tai, kad mes geriame ženkliai daugiau nei Europos vidurkis ir dvigubai daugiau nei tokios šalys kaip Norvegija ar Islandija.

Grįžtant prie darbiečių siūlymo skirti 5 proc. alkoholio akcizų (tai sudarytų apie 40 mln. litų per metus) socialinei reklamai ir Seimo nario Jurgio Razmos teiginio, kad biudžetas „neteks“ 40 mln. Lt, manau, kad būtent tai taikliausiai atspindi situaciją. Jei pinigų investavimas į visuomenės sveikatos priemones yra laikomas netektimi, tuomet diskusija yra labai sudėtinga. Alkoholio žalos vertinimo studija aprodė, kad vien tiesiogiai apskaičiuojama alkoholio žala siekia apie 740 milijonų litų per metus, o netiesioginė žala paprastai yra net kelis kartus didesnė. Tokiame kontekste lėšų skyrimas alkoholio prevencijai yra ne netektis, o investicija. Dalies akcizo skyrimas socialinei reklamai kurti ir pirkti leistų prie vieno stalo sėsti su žiniasklaida ir grįžti prie alkoholio reklamos draudimo klausimo, aptariant galimybę žiniasklaidai kompensuoti praradimus, kurie atsirastų, jei būtų draudžiama alkoholio reklama. Kalbėdami apie socialinę reklamą, turėtume suaugti ir suprasti, kad negalima nemokamai ar už labai mažus pinigus, kaip buvo iki šiol, sukurti veiksmingo produkto.

Doc. Aurelijus Veryga,
Lietuvos sveikatos universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas

© 2014 „XXI amžius“