Šeima neomarksistinių pavojų akivaizdoje

Mindaugas BUIKA

Italų tyliųjų moralės vertybių sergėtojų protesto budėjimas

Šv. Jono Pauliaus II mokymas

Europos visuomenėje plintant vadinamojo vakarietiško kultūrinio bolševizmo filosofijos išugdytoms genderizmo, homoseksualizmo ir agresyvaus feminizmo ideologijoms bei jų įtakoje daugiau priimant teisinių aktų, kurie atmeta tradicinės šeimos ir santuokos bei pradėtos gyvybės gynimo prioritetus, tuo pat metu stiprėja ir pilietinis pasipriešinimas toms prieš žmogiškąją prigimtį nukreiptoms tendencijoms. Vienas iš tokių jau tarptautinį pripažinimą įgijusių sąjūdžių yra Italijoje gimęs ir vis populiarėjantis moralinių nuostatų sergėtojų, tyliai stovinčių miestų aikštėse (it. „sentinelle in piedi“) sambūris, kuriam įkvėpimą suteikė šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiai, aukojant šv. Mišias 1979 metų spalio 7 dieną Jungtinių Amerikos Valstijų sostinėje Vašingtone. Tuomet pamaldose kreipdamasis į didžiulę tikinčiųjų minią dar prieš vienerius metus į apaštalo šv. Petro sostą išrinktas Šventasis Tėvas keliais sakiniais išdėstė vėliau per savo ilgą pontifikatą išplėtotą socialinį mokymą, kuris jokiu būdu neprarado aktualumo ir šiandien. „Mes stosime kiekvieną kartą, kai žmogiškajai gyvybei iškyla pavojus, – kalbėjo šv. Jonas Paulius II. – Kai bus kėsinamasi į gyvybės šventumą prieš jos gimimą, mes stosime ir skelbsime, kad niekas neturi teisės, neturi galios naikinti pradėtą gyvybę. Kai kūdikis bus laikomas našta arba kai į jį bus žiūrima tik kaip į priemonę, kuri patenkina jausminį poreikį, mes stosime ir aiškinsime, kad kiekvienas kūdikis yra unikali ir nepakartojama Dievo dovana, turinti teisę į mylinčią ir vieningą šeimą. Kada santuoka bus žeidžiama žmogiško savanaudiškumo arba sumenkinta iki laikinos, sąlyginės sutarties, kuri gali būti lengvai nutraukta, mes stosime tvirtindami santuokinio ryšio neišardomumą. Kada šeimos vertybei iškils grėsmė dėl socialinio ir ekonominio spaudimo, mes stosime tvirtindami, kad šeima yra būtina ne tik kiekvieno asmens privačiai gerovei, bet ir kiekvienos visuomenės, tautos ir valstybės bendrajam gėriui. Kada laisvė bus naudojama palaužti silpnąjį, beatodairiškai eikvoti gamtinius ir energetinius resursus, o ne patenkinti būtiniausias žmonių reikmes, mes stosime tvirtindami teisingumo ir artimo meilės svarbą. Kada ligonis, senelis ar mirštantysis bus apleistas ir paliktas vienišumui, mes stosime skelbdami, kad jie yra verti meilės, globos ir pagarbos“.

Liepsnelės už negimusius

Laukiant Vėlinių visoje Lietuvoje užsidegė liepsnelės, skirtos kiekvienam praėjusiais metais teisės gyventi netekusiam kūdikiui. Pernai dienos šviesos neišvydo 5217 vaikų. Vilniaus ir Kauno rotušės aikštėse iš žvakučių buvo sudėtas gyvybės simbolis – medis. Akcijos „Renkuosi gyvybę“ organizatoriai ir dalyviai gyvybę kviečia saugoti nuo pat pradžios.

Tai – antroji tokia akcija Lietuvoje. Tą pačią dieną ir tą pačią valandą liepsnelės vaikams degė ir kitose Lietuvos vietovėse. Prie akcijos prisidėjo daugiau nei 20 Lietuvos miestų ir miestelių: Panevėžys, Klaipėda, Druskininkai, Šakiai, Alytus, Palanga, Šiauliai, Anykščiai, Prienai, Trakai, Telšiai, Kretinga, Varėna, Biržai ir kiti. Akcijos iniciatorius – Laisvos visuomenės institutas. Šiais metais ją organizuoti padėjo ir kitos nevyriausybinės organizacijos: Kauno miesto bendruomenių centrų asociacija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijos, Lietuvos mokinių parlamentas, Lietuvos šeimos centrų tinklas, Krizinio nėštumo centras. Renginių metu talkino būrys jaunų žmonių – savanorių. Pasak jų, šiais metais akcijoje tiek Vilniuje, tiek Kaune dalyvių buvo kur kas daugiau nei pernai.

Pamiršęs kvaišalus propaguoja kitokį gyvenimo būdą

Daiva Červokienė

Blaivių vakarėlių organizatorius Simonas Dailidė myli Lietuvą ir nori matyti ją sveikesnę, blaivesnę Asmeninio archyvo nuotrauka

„Esu abstinentas ir vegetaras, Lietuvos sveikuolių sąjungos projektų vadovas. Su draugais organizuoju ir blaivius vakarėlius VAROM!, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau tai pasakyti garsiai“, – apie save pasakoja Simonas Dailidė, 21 metų vilnietis. Sudomino? Turbūt dar labiau sudomins tai, kad Simonas neslepia nesenai gyvenęs kitaip: vartoti alkoholį ir rūkyti pradėjo penktoje klasėje, išbandė ir narkotikus, jį pašalino iš keturių mokyklų. Tad kas įvyko, kad Simonas pasikeitė ir pradėjo propaguoti kitokį gyvenimo būdą?

Sunkus vaikas

Rūkyti pradėjo 5-oje klasėje. Net prieš eidamas miegoti išlįsdavo pro langą parūkyti. Vėliau pabandė ir žolės, alkoholio. Pastabos, auklėtojos, socialinės pedagogės, direktoriaus skambučiai tėvams, kvietimai į mokyklą aiškintis dėl sūnaus elgesio, vėliau kvietimai į policiją buvo kasdienybė. Buvo, kad iš mokyklos Simą išvežė policijos automašina, teko nakvoti ir areštinėje. 9-oje klasėje jį pašalino iš Baltupių ir Fabijoniškių vidurinių mokyklų. Neturėdamas kur dėtis, pradėjo mokytis internetu, teisingiau, už jį mokėsi buvusi draugė... Vėliau Simonas įstojo į Vilniaus statybininkų rengimo centrą.

Regėjimo atstatymo stovykloje pasiekti stulbinantys rezultatai

Kaip šiandien atsimenu tas nevilties akimirkas, kai išgirsdavau akių gydytojų verdiktą – regėjimas silpsta, reikia nešioti akinius, kiekvienais metais vis stipresnius. Kauno klinikų profesoriai, Santariškių klinikų gydytojai, pas kuriuos pakliūdavau per tėvų pažintis, mažos ir sudužusios viltys, kad leidžiamas vitaminas A į kaktą gali padėti praregėti, kaltinimai tėvams, kad neranda gerų gydytojų, galinčių gydyti akis, stikliniai lęšiai, kurių jau dabar greičiausiai niekas nebeprisimena, dėl jų nuolat kylantys siaubingi akių uždegimai, galiausiai plastmasiniai raudoni akinių rėmeliai su storais stiklais ir tas bjaurus jausmas, kad be akinių nieko nematai… Ketvirtoje klasėje, berods, buvo nustatyta trumparegystė ir man išrašė akinius žiūrėti televizorių (–0.75 dioptrijos). Dabar net nesuprantu, kam tas televizorius apskritai reikalingas. Studijų metu pasiekiau -6.75 dioptrijas. Pamenu, kad gavusi receptą tokio stiprumo akiniams ilgai iš beviltiškumo verkiau. Eilinį kartą sumokėjau pinigus už naujus akinius, t.y. už tai, kas man dar labiau gadina regėjimą. Kitokios galimybės matyti „gerai“ nežinojau, nežinojo mano tėvai ir seneliai.

Atsakymas ministrei: reikia stengtis ne skaičius pagražinti, o keisti situaciją iš esmės

Doc. Aurelijus Veryga

Idėją skirti lėšų profesionaliai socialinei reklamai ir sveikos gyvensenos skatinimui vertinu teigiamai, bet reikia suprasti, kokiame kontekste yra pritarta siūlymams skirti socialinei reklamai 5 proc. alkoholio akcizų.

Seime iki šiol svarstomas daug kompleksiškesnis siūlymas skirti 2 proc. tabako, alkoholio ir azartinių lošimų mokesčių sveikos gyvensenos skatinimui ir kurti specialų fondą. Lėšos būtų skiriamos ne tik socialinei reklamai, bet ir kitoms sveikatinimo veikloms, tačiau, pasak Seimo narių, konkrečių procentų nurodymas prieštarauja kitiems Lietuvoje galiojantiems teisės aktams. Nors Kultūros ir sporto rėmimo fondas iki šiol formuojamas būtent tokiu principu, į jį pervedant fiksuotą akcizų dalį (jei tai – prieštaravimas įstatymui, ši praktika jau turėjo būti seniai panaikinta), Seimo narių siūlymai palikti viską spręsti vyriausybei sugriauna fondo idėją. Siūlyčiau Seimo nariams nepritarti fondo be pinigų steigimui, nes tai reikštų dar vieną biurokratinį aparatą, kurį tektų administruoti valstybės lėšomis, rengti planus ir ataskaitas. Vyriausybė ir šiandien gali skirti lėšų valstybėje jau egzistuojančioms programoms, tačiau karti patirtis rodo, kad jai niekada nepakako motyvacijos ar noro skirti lėšų net jos patvirtinamoms specifinėms visuomenės sveikatos programoms. Manau, kad Seimo narių siūlymas skirti net 5 procentus alkoholio akcizų socialinei reklamai, žinant, kokie yra kiti Seimo sprendimai, yra labiau panašus į politinę reklaminę akciją prieš artėjančius rinkimus negu į realų norą pasiekti, kad prevencija Lietuvoje pagaliau būtų adekvačiai finansuojama.

Neteisėtos alkoholio apyvartos Lietuvoje įvertinimo tyrimo rezultatai

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu pirmą kartą buvo atliktas „Neteisėtos alkoholio apyvartos Lietuvoje įvertinimas“. Iki šiol Lietuvoje nebuvo patikimos metodikos neapskaitytam alkoholiui apskaičiuoti, todėl buvo galima manipuliuoti vartojimo mastais.

Tyrime buvo vertinamas visas neapskaitomas alkoholis, t.y. namų gamybos alkoholiniai gėrimai, nelegalios gamybos alkoholis, kontrabandiniai alkoholio produktai bei surogatinis alkoholis, neskirtas vartojimui (burnos skalavimo skystis, kvepalai ir odekolonai). Jo kiekio apskaičiavimui buvo panaudota Skandinavijos mokslininkų sukurta metodika, kurios pagrindą sudaro matematinis ARIMA metodas. Duomenų surinkimą bei analizę atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkai, bendradarbiaudami su Kauno technologijos universiteto matematikos specialistais. Pagrindiniu sveikatos rodikliu po konsultacijų su Švedijos mokslininkais buvo pasirinktas mirtingumas nuo kepenų cirozės.

Teikiama pagalba krizę dėl neplanuoto nėštumo išgyvenančioms moterims

2013 metais Lietuvoje teisės gimti neteko daugiau nei 5353 vaikų. Taigi viena iš šešių užsimezgusių gyvybių neišvydo pasaulio dėl padaryto aborto.

Lietuvoje nėra suteikiama tinkama pagalba krizę dėl neplanuoto, nenorimo nėštumo išgyvenančioms moterims ir šeimoms. Joms tiesiog išrašomas siuntimas abortui. Tačiau abortas yra kraštutinė priemonė, kuri ne tik atima vaiko gyvybę, bet žaloja ir moterį bei nepadeda išspręsti problemos, dėl kurios ji priėmė tokį sprendimą. Moteris, sužinojusi, kad neplanuotai laukiasi, jausdama nesaugumą santykiuose su partneriu, negavusi artimųjų palaikymo, patirdama aplinkos spaudimą bei baimę dėl ateities, skubotai pasirenka abortą kaip vienintelę išeitį iš situacijos. Po to jai tenka išgyventi trumpalaikes ar ilgalaikes aborto pasekmes, kurios neretai būna labai skaudžios.