Neteisėtos alkoholio apyvartos Lietuvoje įvertinimo tyrimo rezultatai

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu pirmą kartą buvo atliktas „Neteisėtos alkoholio apyvartos Lietuvoje įvertinimas“. Iki šiol Lietuvoje nebuvo patikimos metodikos neapskaitytam alkoholiui apskaičiuoti, todėl buvo galima manipuliuoti vartojimo mastais.

Tyrime buvo vertinamas visas neapskaitomas alkoholis, t.y. namų gamybos alkoholiniai gėrimai, nelegalios gamybos alkoholis, kontrabandiniai alkoholio produktai bei surogatinis alkoholis, neskirtas vartojimui (burnos skalavimo skystis, kvepalai ir odekolonai). Jo kiekio apskaičiavimui buvo panaudota Skandinavijos mokslininkų sukurta metodika, kurios pagrindą sudaro matematinis ARIMA metodas. Duomenų surinkimą bei analizę atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkai, bendradarbiaudami su Kauno technologijos universiteto matematikos specialistais. Pagrindiniu sveikatos rodikliu po konsultacijų su Švedijos mokslininkais buvo pasirinktas mirtingumas nuo kepenų cirozės.

Atlikus tyrimą buvo gauti duomenys apie neapskaityto alkoholio suvartojimą Lietuvoje 1991–2010 metais. Nuo 2002 iki 2010 metų neapskaitomo alkoholio kiekis, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui, sudarė mažiau negu 1 litrą absoliutaus alkoholio: 2010 metais – 0,8 l, 2009-aisiais – 0,63 l, 2008-aisiais – 0,84 l, 2007 metais – 0,79 l.

Gautus minėto tyrimo rezultatus patvirtina ir kiti Departamento atlikti tyrimai bei valstybinių institucijų duomenys.

Departamento direktorius Zenius Martinkus pristatydamas tyrimus pabrėžia: „2012 metais Departamentas atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą. Pagal jį per paskutiniuosius 12 mėnesių alkoholinius gėrimus, nepaženklintus lietuviškomis banderolėmis, yra įsigiję tik 5,8 proc. 15–64 metų amžiaus šalies gyventojų. Tai patvirtina ir Policijos departamento duomenys per 2010 metus. Lietuvoje sulaikytų nelegalių alkoholinių gėrimų dalis, skaičiuojant pagal visų alkoholinių gėrimų, pateiktų į mažmeninės prekybos rinką, sudarė tik 0,12 proc.“

Didžiausias nelegalaus alkoholio kiekis, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui, buvo nustatytas 1995 metais. Tuo metu jis siekė 4,9 litro absoliutaus alkoholio vienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui. Po to šis kiekis stabiliai mažėjo, ir 2010 metais jau tesiekė 0,8 litro absoliutaus alkoholio. 1995 metais nelegalus alkoholis sudarė 45 proc. viso suvartojamo alkoholio, o 2010 metais – tik 6 proc. bendro alkoholio suvartojimo.

Padėtis Lietuvoje, susijusi su alkoholinių gėrimų vartojimu ir jo sąlygotomis pasekmėmis, nėra gera. Europos Sąjungos kontekste Lietuva pasižymi kaip viena iš šalių, patiriančių didžiausią su alkoholio vartojimu siejamą žalą.

Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomendacijose, mokslinėse publikacijose ir alkoholio studijose ne kartą yra pabrėžusi, kad alkoholinių gėrimų kainos didinimas ir alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas bei reklamos draudimas yra efektyviausios alkoholio vartojimo mažinimo priemonės. Alkoholinių gėrimų kainos didinimas yra mažiausiai diskriminuojanti priemonė, pirmiausiai ir geriausiai paveikianti pažeidžiamiausias grupes.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
www.ntakd.lt

© 2014 „XXI amžius“