Tėvai, vaikai ir seneliai Popiežiaus mokymo dėmesyje

Mindaugas Buika

Popiežiaus Pranciškaus susitikimas su Italijos daugiavaikių šeimų asociacija

Bažnyčia džiaugiasi gausia ir tvirta šeima

Šventasis Tėvas sveikina sutuoktinius ir jų atžalas

Kiekvienas kūdikis yra Dievo dovana

Šventosios Šeimos liudijimas

Kalėdiniu laikotarpiu, kai visas krikščioniškas pasaulis iškilmingai šventė Dievo Sūnaus gimimą ir minėjo Šventosios šeimos garbę, popiežius Pranciškus tęsė mokymą apie šeimyninio gyvenimo svarbą žmogiškosios gyvybės priėmimui ir globai, naujųjų kartų ugdymui, dvasinei ir socialinei žmonijos plėtrai. Paskutinėje bendrojoje 2014 metų audiencijoje, vykusioje gruodžio 17 dieną, kuria Šventasis Tėvas buvo pasveikintas su 78-uoju gimtadieniu, jis pradėjo naują savaitinių katechetinių pokalbių ciklą, skirtą pasirengti spalį vyksiančiai dar vienai šeimų pastoracijai skirtai Vyskupų Sinodo asamblėjai, kurios tema – „Šeimos pašaukimas ir misija Bažnyčioje ir pasaulyje“. Šis kontekstas ir kalėdinis laikotarpis, anot popiežiaus Pranciškaus, suteikė gerą progą dar kartą pabrėžti dabar sunkią krizę išgyvenančios šeimos nepakeičiamumą, žinant, kad šeima „yra didi dovana, kurią Dievas suteikė pasauliui“ nuo pat pradžių (pirmųjų tėvų Adomo ir Ievos misija), „dovana, kurią Jėzus patvirtino ir užantspaudavo Evangelijoje“. Pagaliau ir pats Dievo Sūnaus įsikūnijimas, kaip nauja visuotinės istorijos pradžia, atsivėrė nuošalioje Nazareto šeimoje. Išganytojas atėjo ne kaip užkariautojas, bet kaip paprastų žmonių sūnus, jis augo ir brendo ne kokiuose nors didžiosios Romos imperijos rūmuose, bet tolimame ir užmirštame periferijos kaimelyje. „Dievas pasirinko gimti žmogaus šeimoje, kurią Jis pats sukūrė, – aiškino popiežius Pranciškus. – Taip prasidėjo švenčiausia ir geriausia Jėzaus istorija“. Ji prasidėjo šeimoje, kuri yra kiekvienos didžiosios pradžios, visuotinio atsinaujinimo židinys bei žmonijos egzistencijos ir pažangos garantas.

Priminęs, kad Evangelijoje gana kukliai kalbama apie Nazarete gyvenusioje Marijos ir Juozapo šeimoje gimimusio Jėzaus vaikystę ir jaunystę, tik šv. Lukui apibendrinant tą laikotarpį pastaba, jog Išganytojas buvo savo tėvams klusnus vaikas bei „augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse“ (Lk 2, 51–52), Šventasis Tėvas sakė, jog galima įsivaizduoti, kad tai buvo įprastas neturtingos ir pamaldžios žydų šeimos gyvenimas. Pagal prigimtinį vyro ir moters papildomumą Nazareto šeimoje buvo aiškus tradicinis vaidmenų ir darbų pasidalijimas. Tai yra darnios sutuoktinių bei tėvų ir vaikų bendrystės pagrindas (tai nenori pripažinti dabartinės agresyvaus feminizmo ir genderizmo ideologijos, skleidžiančios marksistinį melą apie istorinį ir socialinį patriarchalinės šeimos sąlygotumą, skatinančios nuolatinį lyčių susipriešinimą ir šeimyninio gyvenimo naikinimą). Marija, kaip šeimos motina, ruošė maistą, lygino išplautus drabužius, atliko kitus moteriškus namų ruošos darbus, o Juozapas, kaip šeimos tėvas, pelnė pajamas iš dailidės amato, kurio mokė ir savo sūnų. Popiežius pastebėjo, jog kai kam gali atrodyti, kad paprastoje šeimoje praleisti pirmieji Jėzaus gyvenimo dešimtmečiai, ypač žinant jo didingą misiją, buvo tik tuščias laiko švaistymas. Žinoma, Dievo keliai slėpiningi, tačiau ta patirtis tikrai nenuėjo veltui, nes tai buvo svarbioji šeimos gyvenimo patirtis ir tarp didžių šventųjų: Marijos, kuri buvo be nuodėmės, švenčiausia tarp moterų, ir Juozapo – teisiausio tarp vyrų.

Šiandienos erodų šešėlis

Iš tikrųjų sunku įsivaizduoti, kiek daug motinos galėtų pasimokyti iš Marijos, rūpindamosi savo vaikais, ir kokį tėvai galėtų imti pavyzdį iš Juozapo, teisiojo vyro, savo gyvenimą paskyrusio Kūdikio ir sutuoktinės išlaikymui bei apgynimui sunkiausiais tos šeimos gyvenimo momentais!“ – tvirtino popiežius Pranciškus. Jaunuoliai gali gauti padrąsinimą iš paauglio Jėzaus, stengdamiesi pajusti, suprasti, apmąstyti ir lavinti savo gilųjį pašaukimą, svajoti apie didžius dalykus. Tikrai nuostabus turėjo būti Nazareto šeimos gyvenimas, jeigu per tris dešimtmečius Jėzus galėjo subrandinti savąjį pašaukimą, kuriam Jį siuntė dangiškasis Tėvas. Jis per tą laiką nepasidavė kokiam nors nusivylimui, kurį galėjo atnešti nuošali ir skurdi materialinė aplinka, bet tik augo drąsoje žengti pirmyn su savąja misija. Šventasis Tėvas linkėjo, kad kiekviena krikščioniška šeima kaip didžioji šventųjų Marijos ir Juozapo sutuoktinių pora dvasiškai priimtų Jėzų, klausytųsi Jo, kalbėtųsi su Juo, saugotų ir gintų Jį, augtų kartu su Juo ir gerintų pasaulį. Reikia padaryti vietos Viešpačiui mūsų širdyse ir mūsų sielose, nors tai nėra lengva, panašiai kaip Marijai ir Juozapui, kuriems teko įveikti didelius sunkumus. Tai nebuvo apsimestinė ir išgalvota, bet reali šeima su savuoju liudijimu. „Nazareto šeima įpareigoja mus iš naujo atrasti kiekvienos šeimos pašaukimą ir misiją“, – pabrėžė popiežius Pranciškus. Ir tai, kas tuos tris dešimtmečius vyravo Nazareto šeimoje, gali būti šių dienų šeimose, kuriose normalus ir įprastas dalykas būtų meilė, o ne neapykanta, savitarpio pagalba, o ne abejingumas ar net priešiškumas. Ir kiekvieną kartą, kai šeima saugo šį slėpinį, kad ir tolimiausioje pasaulio periferijoje, Dievo Sūnaus, Jėzaus slėpinys ateina ir gelbsti mus ir visą pasaulį. Kiekviena krikščioniška šeima, džiugiai švęsdama Kūdikio Jėzaus gimimą, turi svetingai, atsakingai ir rūpestingai priimti kiekvieną sutuoktinių meilėje pradėtą gyvybę. Deja, gausybė atliekamų abortų rodo, kad tokio svetingumo dažnai pritrūksta dešimtims milijonų pradėtų kūdikių, kuriems (skirtingai nei Kūdikiui Jėzui) nebuvo lemta išvysti pasaulio šviesos. Štai kodėl Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, Šv. Petro aikštėje tradiciniame šventiniame kreipimesi „Urbi et Orbi“ (miestui ir pasauliui), prabildamas apie užgimusio Išganytojo ašaras, Šventasis Tėvas priminė kančias daugybės kūdikių, kurie tampa smurto aukomis. Su ištikimo gyvybės gynėjo tvirtumu popiežius Pranciškus griežtai pasmerkė tokius baisius nusikaltimus, kai „kūdikiai buvo nužudyti savo motinų įsčiose, atskirti nuo dosnios tėvų meilės ir palaidoti egoizmo kultūroje, kuri nemyli gyvybės“. Jis sakė, kad, praliejus nekaltų kūdikių kraują, iškyla negailestingų šiandienos erodų šešėlis. Šventasis Tėvas tą genocidinį susidorojimą palygino su anų laikų Judėjos vadovo Erodo nusikaltimais, kai jis, kėsindamasis į Kūdikio Jėzaus gyvybę, liepė išžudyti visus Betliejaus ir apylinkių kūdikius berniukus. „Tikrai yra labai jau daug ašarų ir šiomis Kalėdų dienomis kartu su Kūdikio Jėzaus ašaromis“, – pripažino popiežius Pranciškus, melsdamas, kad užgimęs Išganytojas savąja dieviškojo sumanumo galia suminkštintų širdis daugelio moterų ir vyrų, kurie dėl perdėto supasaulėjimo yra bejausmiai ir viskam abejingi.

Prioritetas daugiavaikei šeimai

Didžiausios padėkos nusipelno daugiavaikės šeimos, kurios, nepaisydamos visų sunkumų, stengiasi svetingai priimti, saugoti ir išauginti didžiąją Dievo dovaną – visus pradėtus kūdikius. Kaip tik norėdamas pabrėžti šiuos nuopelnus, Šventosios šeimos liturginę šventę, pirmąjį sekmadienį po Kalėdų, popiežius Pranciškus susitiko su tūkstančiais italų šeimų, priklausančių Nacionalinei daugiavaikių šeimų asociacijai. Šiai organizacijai, mininčiai 10-ąsias įkūrimo metines, priklausančios šeimos, turinčios keturis ir daugiau vaikų, Šventojo Tėvo kvietimu gruodžio 28 dieną susirinko į didžiąją Vatikano Pauliaus VI audiencijų salę. Ta proga galima priminti, kad, nors gimstamumas Italijoje (vidutiniškai 1,41 vaiko vienai moteriai) yra kiek didesnis už gimstamumą Lietuvoje, kuris mažiausias Europoje (vidutiniškai 1,28 vaiko vienai moteriai), tačiau jis toli gražu nėra pakankamas net esamam šalies gyventojų skaičiaus išlaikymui. Demografų tvirtinimu, natūraliam tėvų kartos pakeitimui reikia, kad gimstamumas siektų bent 2,1 vaiko vidutiniškai vienai moteriai. Neseniai susitikęs su žurnalistais ir kalbėdamas apie demografinę krizę Italijoje jis sakė kad esant dabartinei padėčiai ekspertų tvirtinimu jau 2024 metais nebus iš ko mokėti pensijų, kadangi dirbančiųjų dalis taps nepakankama. Šventojo Tėvo nuomone, vienintelė išeitis pusiausvyros atstatymui yra, kad kiekviena šeima augintų bent po tris vaikus. Todėl, skatinant tėvus turėti daugiau vaikų (ne tik gimdant, bet ir papildomai įvaikinant), prieš dešimtmetį Italijoje buvo įkurta ir Bažnyčios palaikoma Nacionalinė daugiavaikių šeimų asociacija. Taigi, stengiamasi ne tik skleisti tokio šeimyninio gyvenimo liudijimą, bet ir priminti vyriausybei, kad 31-asis Italijos konstitucijos straipsnis, įpareigojantis ypatingą dėmesį skirti daugiavaikėms šeimoms, neturi likti tik formali deklaracija, bet turi remtis atitinkama valstybine politika.

„Jūs čia atvykote su nuostabiausiais savo meilės vaisiais, – kalbėjo popiežius Pranciškus, kreipdamasis į susitikimo dalyvius ir pastebėdamas neįprastą jį linksmai pasitikusių vaikų gausą. – Motinystė ir tėvystė yra Dievo dovana, ir jūsų užduotis yra ne tik priimti šią dovaną, būti nustebintiems jos grožio, bet ir parodyti visą jos spindesį visuomenei“. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad kiekvienas pradėtas kūdikis yra unikalus kūrinys, kuris negali pasikartoti žmonijos istorijoje (kokiu nors klonavimu), todėl yra Dievo norimas ir privalo gimti, tai yra pirmoji jo teisė. Kiekvieno kūdikio gimimas yra didysis stebuklas, kuris pakeičia ne tik tėvų, bet ir visų žmonių gyvenimą, todėl kaip unikalus meilės vaisius kiekvienas gimęs kūdikis privalo augti ne tik savosios šeimos, bet ir visos visuomenės globoje. Popiežius Pranciškus pabrėžė, kad nors kiekvienas vaikas yra unikalus, tačiau šeimoje jis neturi likti vienišas, bet turi turėti brolius ir seseris, savo tėvo sūnus ir dukteris, nes šis bendruomeniškumas yra svarbus jo normaliai asmenybės brandai pradedant ankstyva vaikyste. „O šiandienos pasaulyje, dažnai paženklintame savanaudiškumo, daugiavaikė šeima yra solidarumo ir dalijimosi mokykla, todėl jos liudijimas svarbus visai visuomenei“, – aiškino Šventasis Tėvas, kuris pats yra išaugęs gausioje penkių vaikų šeimoje. Pabrėždamas, kad kiekvienoje šeimoje turi būti darni skirtingų kartų sąveika bei abipusė pagalba, jis šeimą palygino su medžiu, kurio šaknys yra seneliai, kamienas – tėvai o vaikai yra kaip vaisių derlius. Anot popiežiaus Pranciškaus, šiuo atžvilgiu šeimai tinka Jėzaus duotas evangelinis palyginimas, kad geras medis (su giliomis šaknimis ir tvirtu kamienu) duoda gerus vaisius, o blogas medis – blogus vaisius (Plg Mt 7, 13).

Organizuota ir sąmoninga raiška

„Taigi, didelė šeima yra kaip miškas, kuriame geri medžiai liudija solidarumą, bendrystę, pasitikėjimą, paramą, saugumą, laimingumą, blaivumą ir draugiškumą“, – darė išvadą Šventasis Tėvas. Išvardijęs šias teigiamas daugiavaikės šeimos savybes (tai prieštarauja dažnai žiniasklaidoje paplitusiam neigiamam gausios šeimos įvaizdžiui, kuris siejamas su asocialiu gyvenimu, atsakomybės stoka, girtuoklyste ar net religiniu fanatizmu), Šventasis Tėvas tvirtino, kad „didelių šeimų buvimas yra viltis visuomenei“. Jis atskirai nurodė senelių gyvenimo svarbą, nes jie suteikia praktinę pagalbą jaunosios kartos auklėjimui, tradicijų ir vertybių perdavimui. Popiežius Pranciškus priminė, kad XX amžiuje didelę dalį Europos valdant ateistiniam komunizmo režimui, būtent seneliai daug prisidėjo prie tikėjimo šeimose išsaugojimo: jie slapta mokė anūkus melstis, katechizavo, rūpinosi jų krikštijimu. Daugiavaikių šeimų tėvams Šventasis Tėvas dėkojo už duodamą pavyzdį meilės gyvybei, kurią jos saugo nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, nepaisydamos visų nepriteklių, gyvenimo darbų naštos ir to apgailėtino fakto, kad valdžios institucijos toli gražu ne visada padeda. Nurodęs 31-ąjį Italijos konstitucijos straipsnį dėl socialinės daugiavaikių šeimų pirmenybės, jis apgailestaudamas sakė, kad tai tikrovėje nejaučiama ir lieka tik žodžiai. Todėl, atsižvelgdamas į Italiją ir kitas Europos šalis ištikusią demografinę krizę dėl labai mažo gimstamumo, popiežius Pranciškus išreiškė viltį, kad politiniuose ir ekonominiuose sprendimuose daugiavaikėms šeimoms pagaliau bus suteikta reikiama pagalba. „Kiekviena šeima yra visuomenės ląstelė, bet didelės šeimos yra svarbesnės ląstelės, gyvybingesnės, todėl valstybė turi būti suinteresuota investuoti į jas“, – aiškino Šventasis Tėvas.

Popiežius, kreipdamasis į Italijos nacionalinę daugiavaikių šeimų asociaciją ir pastebėdamas, kad susitikime dalyvauja ir kitų Europos šalių panašių sąjūdžių delegacijos, ragino šeimas drąsiau organizuotis, kad jų buvimas būtų labiau regimas visuomenėje ir politikoje, kad šeimų balsas būtų garsesnis ir jos tvirčiau gintų savo teises. Buvo prisimintas šv. Jono Pauliaus II apaštaliniame paraginime „Familiaris consortio“ išreikštas teisingas paskatinimas šeimoms, kad jos būtų aktyvesnės, visuomeniškai sąmoningos, darytų įtaką valstybių šeimos politikai, atsakingai siektų palankių politinių permainų, nes taps pirmosiomis blogio aukomis dėl įsivyravusio abejingumo. Popiežius Pranciškus sakė, kad šeimų asociacijos turi rengti įvairius susitikimus ir forumus, kuriuose būtų keliamos iniciatyvos, kad įstatymuose būtų įtvirtintos tikros šeimos vertybės, ginami svarbieji jos poreikiai. Jis pasidžiaugė, kad daug šeimų, įskaitant daugiavaikes, aktyviai dalyvauja bažnytinių sąjūdžių ir struktūrų veikloje. „Aš visuomet dėkoju Viešpačiui, matydamas didelių šeimų motinas ir tėvus kartu su savo vaikais įsijungusius į Bažnyčios ir visuomenės gyvenimą, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Aš pats esu joms artimas, meldžiuosi už šeimas ir pristatau jas šventosios Jėzaus, Marijos ir Juozapo šeimos globai“. Popiežius Pranciškus pasidalino geromis žiniomis iš Nazareto, kad tame Izraelio mieste, kuriame gyveno Šventoji šeima, dabar statomas didelis šeimos centras, su svečių namais į piligrimystę iš viso pasaulio atvykstančioms šeimoms, kurios nori su savo vaikais aplankyti vietas, kuriose jaunasis Jėzus augo amžiumi, išmintimi ir malone (plg Lk 2, 40). Baigdamas pokalbį ir priminęs, kad ypač reikia melstis už ekonominius sunkumus, bedarbystę patiriančias šeimas, ir tas, kurios išgyvena dvasinius nesutarimus, Šventasis Tėvas prašė, kad šeimose būtų meldžiamasi ir už jį, nes visoms joms jis tam tikru būdu jaučiasi kaip artimas senelis. Dar galima priminti, kad popiežius Pranciškus jau yra pranešęs, kad dalyvaus būsimajame Pasauliniame šeimų susitikime, kuris 2015 metų rugsėjį įvyks Jungtinių Amerikos Valstijų mieste Filadelfijoje.

© 2015 „XXI amžius“