Tėvai, vaikai ir seneliai Popiežiaus mokymo dėmesyje

Mindaugas Buika

Šventosios Šeimos liudijimas

Kalėdiniu laikotarpiu, kai visas krikščioniškas pasaulis iškilmingai šventė Dievo Sūnaus gimimą ir minėjo Šventosios šeimos garbę, popiežius Pranciškus tęsė mokymą apie šeimyninio gyvenimo svarbą žmogiškosios gyvybės priėmimui ir globai, naujųjų kartų ugdymui, dvasinei ir socialinei žmonijos plėtrai. Paskutinėje bendrojoje 2014 metų audiencijoje, vykusioje gruodžio 17 dieną, kuria Šventasis Tėvas buvo pasveikintas su 78-uoju gimtadieniu, jis pradėjo naują savaitinių katechetinių pokalbių ciklą, skirtą pasirengti spalį vyksiančiai dar vienai šeimų pastoracijai skirtai Vyskupų Sinodo asamblėjai, kurios tema – „Šeimos pašaukimas ir misija Bažnyčioje ir pasaulyje“. Šis kontekstas ir kalėdinis laikotarpis, anot popiežiaus Pranciškaus, suteikė gerą progą dar kartą pabrėžti dabar sunkią krizę išgyvenančios šeimos nepakeičiamumą, žinant, kad šeima „yra didi dovana, kurią Dievas suteikė pasauliui“ nuo pat pradžių (pirmųjų tėvų Adomo ir Ievos misija), „dovana, kurią Jėzus patvirtino ir užantspaudavo Evangelijoje“. Pagaliau ir pats Dievo Sūnaus įsikūnijimas, kaip nauja visuotinės istorijos pradžia, atsivėrė nuošalioje Nazareto šeimoje. Išganytojas atėjo ne kaip užkariautojas, bet kaip paprastų žmonių sūnus, jis augo ir brendo ne kokiuose nors didžiosios Romos imperijos rūmuose, bet tolimame ir užmirštame periferijos kaimelyje. „Dievas pasirinko gimti žmogaus šeimoje, kurią Jis pats sukūrė, – aiškino popiežius Pranciškus. – Taip prasidėjo švenčiausia ir geriausia Jėzaus istorija“. Ji prasidėjo šeimoje, kuri yra kiekvienos didžiosios pradžios, visuotinio atsinaujinimo židinys bei žmonijos egzistencijos ir pažangos garantas.

Ar gali būti laiminga šeima, auginanti 18 vaikų?

Paulius LEMEŽIS

Išėjus pasivaikščioti po miestą, užėjus į prekybos centrą, važiuojant autobusu ar kitoje viešoje vietoje nesunku išgirsti vaiko riksmą, verksmą, pamatyti situaciją, kuomet jauni tėvai nesusitvarko su vienu ar daugiau vaikų. Dažniausiai tokios situacijos piktina ne tik tėvus, nesugebančius susitvarkyti, nuraminti vaiko (-ų), bet ir aplinkinius. Apie tokius ir panašius reiškinius sausio 9-osios vakarą KTU regioniniame mokslo parke „Santakos slėnis“ (K. Baršausko g. 59) kalbėjo daugiavaikės lietuvių šeimos, Šeimų universiteto nariai, Kauno arkivyskupijos Šeimos centro atstovai, įvairių organizacijų nariai bei aštuoniolikos vaikų motina ispanė Rosa Pich.

Prieš prasidedant renginiui „Laiminga šiema?! Kaip būti laimingam auginant 1, 2, 3, 18 vaikų?“, salėje buvo rodomi kasdieniai Rozos Pich ir Chozė Marijos (Jose Maria), aštuoniolikos vaikų tėvų, šeimos gyvenimo vaizdai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kaip galėtų tokia gausybė vaikų ir dar du tėvai darniai, tvarkingai be ginčų gyventi tiesiog bute? Pasirodo, gali, ir kaip teigia Roza Pich, kuo daugiau vaikų, tuo tik lengviau gyventi. Savo žodžius Roza ir jos sutuoktinis Chozė Marija pagrindė pasakodami savo kasdienio gyvenimo su vaikais detales, bendravimo, auklėjimo būdus. Pasak aštuoniolikos vaikų tėvų, svarbiausia yra mylėti ir gerbti vienas kitą, o matydami darnią tėvų meilę vaikai patys savaime taps geranoriški, nekonfliktiški, draugiški, atviri. „Jie (vaikai – P. L.) tiesiog kasdien mato mus, žiūri į mūsų meilę ir per tai jie patys mokosi mylėti kitus bei bendrauti“, – sakė Jose Maria. Anot daugiavaikio tėvo, dažnai jauni sutuoktiniai pasineria į šeimyninį gyvenimą, visą savo laiką ir dėmesį skiria buičiai ir vaikams, todėl labai svarbu nepamiršti dėmesio skirti tiek sau, tiek savo sutuoktiniui(-ei): „Mes laikomės taisyklės bent kartą per savaitę dviese skirti laiko mums abiems – tiesiog išeiti pasivaikščioti, nueiti į kiną ir pan. (…) Būtinai kartu kažkur išeiti ir kažką veikti“. Tačiau norint, kad šeima būtų laiminga, labai svarbu nepamiršti ir vaikų. Anot Rozos ir Chozė Marijos, bene geriausias būdas išlaikyti tvirtus, darnius, atvirus santykius su vaikais – bendra veikla. Anot ispanų, jų šeima stiprybės semiasi iš maldos. „Šeštadieniais ir sekmadieniais, kuomet vaikams nėra pamokų, mes visi kartu einame į šv. Mišias. Tai nėra privaloma, tačiau dažniausiai mes visi kartu meldžiamės“.